Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

Alantos dvaro muziejus-galerija

Vaidoto Žuko meno galerija. Alantos dvaras

Alantos technologijos ir verslo mokyklos amatų centras

Adresas: Alantos dvaro muziejus-galerija, Naujasodžio k., Parko g.5,
Alantos seniūnija, Molėtų rajonas.
El. p. jolanta.bimbiriene@moletumuziejus.lt
Muziejaus vedėja Jolanta Bimbirienė
Tel.8 665 15756

Ekspozicijos lankymo laikas:

antradieniais–šeštadieniais 9.00–17.00,
Paskutinis mėnesio trečiadienis–sanitarinė diena.

Bilietų kainos


Viktorija Kazlienė ALANTOS DVARAS

Viktorija Kazlienė

ALANTOS DVARAS

Alantos vardas paminėtas 1436 m., kai Žygimantas Kęstutaitis šias žemes padovanojo Astikams.

Valdant Astikams buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai Virintos upės vingyje, netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai.

Jokūbas Astikas Mstislavlio vaivada 1504 m. Alantoje pastatė gotikinę bažnyčią, kuri išstovėjo iki XX a. pradžios. Jos vietoje klebono D. Vainausko nurodymu 1909 m. pastatyta mūrinė.

1828 m. dvarą nupirko lenkų dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis (1763–1849). Vėliau dvarą perėmė augintinis, pusbrolio sūnus Aleksandras arba Vladislovas Pac-Pomarnackis (1806–1881).

Paskutiniu Alantos dvaro savininku iki I pasaulinio karo buvo Tadeušas Pac-Pomarnackis. 1853 m. Pac-Pomarnackiai pastatė Alantoje išskirtinius neoromaninių bruožų, italų vilos stiliaus rūmus su apžvalgos bokštu, tvartais, arklidėmis ir kitais ūkiniais pastatais.

Alantos dvaras garsėjo savo turtingu interjeru. Išlikusiose fotografijose matome dekoratyvinio tinko lubas, ornamentuotą grindų parketą ir ištaigingus pietų baldus. Aplink Alantos dvaro rūmą buvo gražus peizažinis parkas ir veja. Parko dalis, esanti už rūmų, suformuota geometriškai: ten buvo karpytos gyvatvorės, rutulio formos medžiai ir krūmai. Arčiau dvaro ant vejos stovėjo vazos ir skulptūros.

Didžioji rūmų menė buvo pirmame aukšte šiek tiek į išorę praplatintame rizalite su didžiuliu krištolo sietynu. Ten buvo stalai, palei sienas sustatytos kėdės. Didžiulė erdvė, žvakių sietynas, sieninės žvakidės, įspūdingos užuolaidos, paveikslai, baldai, ištaigingos augalų kompozicijos, prabangus parketo raštas sudarė vientisą turtingą dermę. Tolimųjų Rytų kambarys-menė buvo įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys, su turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Buvo kambarys su Liudviko XV stiliaus sofų ir kėdžių komplektu ir paveikslais. Taip pat Liudviko XIV stiliaus baldų komplektas, Bydermejerio stiliaus, eklektiški angliški ir prancūziški baldai.

Alantos dvaras nukentėjo pirmojo pasaulinio karo metais. Paskutinis dvaro ponas pabėgo visam laikui į užsienį.

Dvarą okupavo kaizerio armijos kareiviai, vėliau lenkai. Nuo 1920 m. dvare gyveno nepriklausomos Lietuvos kariuomenės mokomoji kuopa. Daug vertybių dingo tada.

Keturių aukštų bokštą Alantos (Naujasodžio) dvaras turėjo nuo 1850 iki 1928 m.

Prieš rūmus stovėjo balto marmuro Veneros ir Jupiterio skulptūros, keturi apvalūs akmeniniai stalai, suolai, žibintų, kuriuos uždegdavo ypatingom progom, stovai, vilko ir liūto figūros, augo rožės.

1870 m. įkurtas mišriojo stiliaus peizažinis Alantos dvaro parkas užima 6 ha teritoriją pietinėje Virintos upelės pusėje. Tris tvenkinius supa daug vietinių medžių rūšių: mažalapės liepos, paprastieji klevai ir uosiai, eglės, ievos, kalninės guobos, trapieji gluosniai ir baltalksniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, paprastieji ąžuolai.

Sovietinė 1944–1948 m. žemės reforma likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose Alantos žemesniąją žemės ūkio mokyklą. 1945 m. rūmuose vienerius metus veikė pradinė mokykla, vėliau buvo įsteigta ūkio kontora, parduotuvė, gyveno žmonės. 1959–1973 m. Alantos dvaro rūmų pastate veikė Žemės ūkio mokykla, gyveno dėstytojai ir moksleiviai.

Dvaro sodyba – valstybės saugoma paveldo vertybė.

Viktoria Kazliene

ALANTA MANOR

Alanta name is mentioned in 1436 when Sigismund Kęstutaitis gave these lands as a gift to Astikas.

During this time Astikas built a brick manor near the river bend and nearby was standing the former wooden manor house.

Jacob Astikas was the voivoda of Mstislav in 1504. In Alanta he built a Gothic church, which stood until the beginning of the twentieth century. In its place by direction of pastor D. Vainauskis a stone church was built in 1909.

In 1828 the mansion bought Polish landlord Tadeusz Pac-Pomarnackis (1763–1849). Later, the estate took over the cousin's son Alexander Wladyslaw Pac-Pomarnackis (1806–1881).

The last owner of the estate Alanta before World War I was Tadeusz Pac-Pomarnackis. In 1853 Pac-Pomarnackiai built in Alanta an outstanding neo-romantic, Italian villa-style mansion with a viewing tower, a barn, stables and other outbuildings.

Alanta manor house was famous for its rich interior. In surviving photographs we can see decorative plaster ceilings, ornate parquet floors and luxurious dining room furniture.

Around Alanta manor house was a beautiful landscaped park and lawns. Part of the park, located in the back of the House, was formed geometrically: there were trimmed hedges, ball-shaped trees and shrubs. Closer to the estate on the lawn stood vases and sculptures.

Most of the palace hall was on the first floor of a little outward widened risalita ledge with a massive crystal chandelier. There were tables and chairs lined up along the walls. The huge space, candle chandelier, sconce, impressive curtains, paintings, furniture, sumptuous floral arrangements, luxury parquet pattern formed a seamless sence of richness.

The Far East Room-Hall was decorated in the style of a Chinese tea room, with a rich collection of pottery and lamps. There was a room with Louis XV-style sofas and chairs, and a set of paintings. Some other rooms had Louis XIV-style furniture, Biedermeier style, Eclectic English and French furniture.

Alanta mansion was damaged in the first World War. The last manor lord permanently escaped abroad.

The estate was occupied by the Kaiser's army soldiers, then by the Poles. Since 1920 in the manor lived independent Lithuanians army training company. Many valuable items have been lost at that time.

The four-storey tower the Alanta (Naujasodis) estate had since 1850 to 1928.

In front of the palace stood a white marble sculpture of Venus and Jupiter, the four round stone tables, benches, lights that are lit on special occasions, stands, wolf and lion figures, growing roses.

The overall mixed style of landscape of the 1870 established Alanta Manor Park covers 6 hectares of territory in southern Virinta side of the stream. Three ponds surrounded by many indigenous tree species: Tilia cordata, common maples and ash, spruce, Eve, mountain elm, willows and alders, birches, common oaks.

In the years 1944–1948 during the Soviet land reform, as a palace the Alanta manor was eliminated and in its place was set up the Alanta lower agricultural school. In 1945 for one year the manor was housing a primary school, later an agricultural firm, a shop, office, people lived in it. During the years 1959–1973 the building was used by an agricultural school, housing for teachers and students.

Now the manor is a state protected heritage.


Alantos dvaro muziejaus-galerijos istorijos fragmentai


Alantos dvaras pastatytas 1858 metais. Tadeušas Pac-Pomarnackis dvarą valdė iki Pirmojo pasaulinio karo. Nepriklausomos Lietuvos valdžia dvarą išparceliavo. Jo centrą buvo nusipirkęs Balys Šližys. Sovietinė 1944–1948 m. žemės reforma likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose Alantos žemesniąją žemės ūkio mokyklą. 1945 m. rūmuose vienerius metus veikė pradinė mokykla, vėliau buvo įsteigta ūkio kontora, parduotuvė, gyveno žmonės. 1959–1973 m. Alantos dvaro rūmų pastate veikė Žemės ūkio mokykla, gyveno dėstytojai ir moksleiviai. Vėliau rūmai liko tuštesni, bet labiau prižiūrimi, saugomi, pritaikyti vien kultūrinėms reikmėms.
Lankydami dvaro rūmą, visais laikais čia randame paveikslų. Anksčiau dailininkės dr. Sigitos Maslauskaitės Alantoje rengiamų plenerų darbai, dabar Vaidoto Žuko galerija.
Senieji mediniai dvaro laiptai veda į antrąjį aukštą, kuriame nuo 1974 m. veikia biblioteka.
Didžioji rūmų menė, kurioje iki šių dienų yra židinys, technikumo laikais tarnavusi kaip aktų salė, ir dabar yra svarbiausia, nes nuo senų laikų tai įspūdingiausia salė Molėtų rajone. Alantos krašto šviesuolė Elvyra Satkūnaitė paliko dvarui savo 1968 metais įkurtą muziejinę ekspoziciją, kuri užima dešinįjį rūmų kampą. Dabar ten yra Molėtų krašto muziejaus padalinys Alantos dvaro muziejus-galerija.



2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija.

Muziejaus rinkinys
Muziejaus rinkinį sudaro Alantos apylinkių buities eksponatai, namų apyvokos bei darbo reikmenys.

Ekspozicija
Ekspozicijoje rodomi istoriniai ir etnografiniai eksponatai, tautodailininko Jono Matelionio drožiniai, Alantos dvaro nuotraukos, supamas dvaro krėslas ir stalas, Alantos plenerų metu sukurti paveikslai.

Parodos
Muziejuje-galerijoje rengiamos įvairios dailininkų profesionalų bei tautodailininkų darbų parodos.





Laida BRYDĖS
LAIKO DULKES NUO LIETUVOS DVARŲ NUŽĖRUS


Tautosakos vartai

Jonas Matelionis. „Mediniai Aluntos stebuklai“ (1)

Jonas Matelionis. „Mediniai Aluntos stebuklai“ (2)


Atrasti Alantos dvaro ponų portretai


Muziejų nakties renginys „Alantos dvaras. Ponai atvažiuoja“

2016 05 21 d. 21 val.

Molėtų krašto muziejus gegužės 21 d. 21 val. savo padalinyje Alantos dvaro muziejuje-galerijoje organizuos Muziejų nakties renginį „Alantos dvaras. Ponai atvažiuoja“. Paskutinysis Alantos dvaro šeimininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis mokėjo daug užsienio kalbų, keliavo po visą pasaulį, domėjosi menais ir kaupė kolekcijas Alantos dvarui. Iš viso to liko tik įspūdingų interjerų nuotraukos, buvęs valgomojo stalas ir supamas krėslas. Molėtų muziejininkai gaivino dvaro praeitį rengdami gyvosios istorijos renginius „Alantos dvaras. Ponas atvažiuoja“. Būtent šie renginiai paskatino Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorių Osvaldą Daugelį atrasti Pac-Pomarnackį savo muziejaus fonduose. Tai „Didikas iš Pac-Pomarnackių giminės su baltu žabo“ ir „Didikė iš Pac-Pomarnackių giminės su kanarėle“. Šie Alantos dvaro ponų paveikslai yra įspūdingo dydžio (2 m x 1,5 m), turintys savo paslaptingą išlikimo istoriją, gegužės 21 dienai atvežami į savo namus – Alantos dvarą.
Tai tikrai nedažnas muziejinis atradimas, kurio paslaptį išgirsti kviečiame Muziejų naktį.



Viktorija Kazlienė, 8 682 14595, info@moletumuziejus.lt


Dvarų kultūrą gaivinantis renginys „Alantos dvaras. Kai Ponas išvažiuoja“

Šių metų Europos paveldo dienų Lietuvoje tema „Epochų ženklai“. 80 km. nuo sostinės nutolęs Alantos dvaras yra daugelio istorinių įvykių liudininkas. Dar viduramžių renesanso epochoje, XV a. pradžioje, didikai Astikai Alantoje įsteigia dvarą – pastato mūrinius dvaro rūmus Virintos upės vingyje, turėjusius pilies paskirtį. Netoliese buvę ir antrieji mediniai dvaro rūmai. Jokūbas Astikas XV–XVI a. sandūroje Alantoje pastato gotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, kuri išstovėjo iki XX a. pradžios. Ir tik nuo 1909 m. Alanta garsėja aukščiausia rajone bažnyčia (Kultūros vertybė). Kiek liko plytų nuo bažnyčios statybos – pastatyta kita Kultūros vertybė – mokyklos pastatas. XIX a. romantizmo epocha padovanojo Alantai vieną gražiausių Lietuvos dvarų, Tai 85 metus Alantą valdžiusių (1828–1913 m.) ponų Pac-Pomarnackių sąsajų su Alanta istorijos ženklai. Pac-Pomarneckiai perstatė ir Alantos miestelio smuklę, kurią nuomojo žydams. Iki šių dienų Alantoje išliko apgriuvusi medinė XIX a. antros pusės žydų sinagoga neįrašyta į jokį kultūros vertybių registrą, nors jos architektūrinė ir istorinė vertė didžiulė. Alantos dvare kryptingai puoselėjama ir propaguojama regiono istorija, dvarų kultūra, organizuojami pažintiniai-pramoginiai renginiai, gaivinamos dvaruose gyvavusios tradicijos.

Natiurmorto iniciatyva prasidėjo

Istoriniai pastatai turi savo trauką. Alantos dvarą jau nuo seno yra pamėgę menininkai, (Sigita Maslauskaitė kasmet organizuoja tapybos plenerus) čia veikia Alantos dvaro muziejus-galerija, yra puikios sąlygos eksponuot paveikslus. Lietuvos tautodailininkų sąjunga pasirinko Alantos dvarą pirmajai Respublikinei tautodailės konkursinei NATIURMORTO parodai surengt. „Nebuvo nei vieno argumento, kodėl nedaryt Alantoje. Fantastiškas židinys, restauruotas dvaras, – džiaugiasi LTS pirmininkas Jonas Rudzinskas, – tautodailė su dvarais susijusi inovaciškai. Tautodailė priklausė nuo dvaro, ir dvaras priklausė nuo tautodailės.“ Alantos dvaro galerija „priglaudė“ 170 natiurmortų. Dalyvauja 70 autorių iš visos Lietuvos. Gali būti, kad ilgainiui Alantos dvaras taps tautodailininkų rezidencija, ir šis konkursas čia bus organizuojamas kas dveji metai.

Alantos dvare 2011 m. gimė tradicija rengti Lietuvoje geologinio paveldo dienas

Praeitą rudenį Alantoje vyko žymaus šio krašto žmogaus P. Tarasenkos jubiliejaus minėjimas. Svarbiausi Alantos istorijos epizodai Alantos dvare buvo prisiminti su kraštiečiais. Geologas `J. Satkūnas sujungė Alantos geologinio ir kultūrinio paveldo epochų ženklus, pasidalindamas įdomiausiomis naujienomis iš pastarųjų metų savo tyrinėjimų Alantos krašte.

Žymiam Alantos krašto žmogui Baliui Bratkauskui 90

Aktorius Jonas Braškys padėjo įprasminti žymaus alantiškio, režisieriaus, aktoriaus ir šio krašto bajoro Balio Bratkausko jubiliejų, prisimindamas bendrus darbus tiek teatre, tiek kine. Pačiais įdomiausiais prisiminimais dalinosi B. Bratkausko sūnėnas Audrius Bratkaukas, konferansjė Raimundas Jovaiša, gydytoja Alma Šlamaitė. Alantos apylinkių geologinė įžymybė Verpeto kalnas išreklamuotas 1973 m. B. Bratkausko TV filme „Tadas Blinda“. Tai į šį kalną joja svieto lygintojas Blinda. O ir pats dvaras prieš trisdešimtį metų buvo tapęs B. Bratkausko kino filmų kūrimo aikštele. Stebėdami kino filmą nesunkiai galime atpažint Alantos dvaro vietas: dvaro balkonėlį, į kurį Tadas Blinda (aktorius Vytautas Tomkus) lipa pas panelę Kristiną (aktorė Janina Matekonytė), dvaro kiemą, kuriame ant asfalto buvo privežta, anot tuomečio Alantos ūkio direktoriaus Edvardo Kareivos, daug purvo, baltais dažais paryškintą rūmų pamatų piešinį ir daugelį kitų dalykų. Vietinių alantiškių prisiminimuose likęs tuometinis arklių kanopų dundėjimas ir nuotykingas filmo kūrėjų buvimas Alantos krašte.

Drabužių bei dvaro tapybos edukacija

Jau tapo įprasta Alantos dvare renginių metu matyt žmones, apsirengusius praeitų laikotarpių drabužiais. Molėtų muziejininkės bei muziejaus bičiuliai kiekvieną sykį ta proga pasidabina vis kitais aprėdais. Šį sykį buvo pristatoma Daivos Steponavičienės istorinio kostiumo studijos sukurtų drabužių edukacija. Molėtų galerijos vedėja Aistė Černiūtė su nuolatinėmis Molėtų tapybos plenerų dalyvėmis Rūta Eidukaityte ir Rebeka Bruder demonstravo skirtingas tapybos technikas ir manieras, atvirame kūrybos procese dalinosi su žiūrovais natiurmorto, peizažo, kompozicijos paslaptimis.

Larisos Kalpokaitės romansų vakaras

Renginį vainikavo Molėtų krašto marčios Larisos Kalpokaitės Braškienės romansų vakaras bei Jono Braškio poezijos skaitymai.

Akimirkos iš renginio
(Jono Bareikio nuotraukos)

Parodos pristatime iš kairės G. Matkevičius, V. Pusvaškis ir V. Stundys

Visi gėrėjosi puikia tapyba.

Kalba Molėtų meras S. Žvinys

Padėkos nuo mero

Kalba LR Seimo narys V. Stundys

Padėkos parodos dalyviams

Skambėjo gitaros garsai

Geologas J. Satkūnas sujungė Alantos geologinio ir kultūrinio paveldo epochų ženklus

Renginį vainikavo Molėtų krašto marčios L. Kalpokaitės Braškienės romansų vakaras

Bei J. Braškio poezijos skaitymai.

Publika buvo sužavėta...


Alantos dvaro tapybos plenero paroda „Dvaras ir dvariškiai“



Profesionalių menininkų kūrybiniai simpoziumai Alantos dvare vyksta nuo 1997 m. kiekvieną vasarą ir vietos žmonių bei dalyvių yra vadinami „Alantos plenerais“. Plenerų temos kinta, tačiau turinys išlieka panašus: meninėmis priemonėmis siekiama atkreipti dėmesį į kultūros paveldą ir užfiksuoti jo dabartinę būklę, prisiminti Alantos krašto istoriją. Prieš penkiolika metų prasidėjęs projektas devynerius metus vyko kaip laisva kūrybinė stovykla. Nuo 2006 m. simpoziumai pakeitė specifiką: į meninį vyksmą buvo įtraukta vietos bendruomenė ir jaunimas, pradėtos vykdyti edukacinės programos. 2010 m. šiuolaikinio meno priemonėmis buvo apmąstomas Alantos dvarininkų Pomarnackių palikimas, o 2012–2013 m. nuspręsta kelti atminties, užmaršties, įamžinimo klausimus, pristatyti santykio su istorine praeitimi refleksiją.
Šių metų Alantos plenero parodoje „Dvaras ir dvariškiai“ pristatomi penkių menininkų darbai.
Rūta Kasiulytė piešiniuose „rašo laiškus iš dvaro“. Menininkė kuria įsijausdama į dvaro aplinką ir interjerus, mąstydama apie čia gyvenusių žmonių jausmus.
Sigita Maslauskaitė tapo dvaro kasdienybę: išmaldos prašyti einantį „elgetą“, svečiui obuolį nešančią „mergaitę“, dvarinink0 ir jo žmonos nuodėmklausius „vienuolius“, už savo geradarį bei jo šeimos mirusiuosius besimeldžiančią vienuolę („Liturginės valandos“).
Saulius Mažylis kuria mitą: tapo iš renesansinių antkapių nužengusius, laike sustingusius riterius („Amžinoji karalystė“, „Regėjimas“). Pasitelkdamas vaizduotę, remdamasis senomis, universaliomis istorijomis, menininkas kuria romantišką legendą apie didingą, bet amžiams nutolusią Alantos dvaro praeitį.
Ewa Pohlke prabyla į žiūrovą abstrakcijos kalba. Jos kūriniai tarsi trumpi eilėraščiai apie žmonių gyvenimus, mus supančią gamtą, istorijos tėkmę. Vienas realistinės formos darbas „Šveicarijos kalnas“ – tapytojos aliuzija į dvaro interjerams būdingus kelionių vaizdus.
Gintautas Vaičys, remdamasis XX a. pradžios Alantos dvarą įamžinusiomis nuotraukomis, kuria vaizdus „iš dvarininkų gyvenimo“.
Žiūrint į senas fotografijas ir plenero dalyvių kūrinius neapleidžia nostalgiška mintis, kaip bėgantis laikas pakeitė senąjį dvarą. Pasikeitė interjerai, dvare besilankančių žmonių apranga, tačiau menininkų kūriniuose savitu būdu prikelti „dvaras ir dvariškiai“ leidžia kalbėti apie atminties atgaivinimą ir įamžinimą.

Sigita Maslauskaitė
kuratorė
Galerijoje galima įsigyti katalogą „Alantos dvaro kolekcijos 1912–2012“ (kaina 5 Lt).


Vitalijos Lamauskaitės Miškinienės kūryba


ALANTOS DVARAS PONAS ATVAŽIUOJA 2013
(Stasio Paškevičiaus nuotraukos)


2012 rugsėjo 14 d. Molėtų rajone Alantos dvare vykusi mokslinė konferencija
„Atveriant užburtų lobių paslaptis“
ir
teatralizuotas dvarų kultūrą gaivinantis renginys „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“

(A.Balandos, J. Bareikio ir N. Pereckienės nuotraukos)

Plačiau >>>


Alantos dvaras. Ponas Tadeušas atvažiuoja. (2012 m.)
(Stasio Paškevičiaus nuotraukos)


JONO MATELIONIO medžio darbų dovanotų muziejui paroda
(Alvydo Balandos nuotraukos)


Vaizdai iš renginioAlantos dvaras. „Pažadintas nakčiai“. (2011 m.)

Vaizdai iš renginio Aluntos dvaras. Ponas Tadeušas išvažiuoja. (2011 m.)