Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus


MOLĖTŲ ŽYDAI

• Žydai Molėtuose įsikūrė XVIII a. XIX a. antroje pusėje, jie sudarė apie 80% visų gyventojų.
• 1817.04.08 d. Molėtų medikas Moišė Gutmanas dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai Šventojo Rašto Naująjį Testamentą sirų kalba (1664).
• 1860 m. Molėtus niokojo gaisras, sudegė 130 namų ir sinagoga. Gaisrai siautėjo 1888 ir 1906 m.
• XIX a. aštuntajame dešimtmetyje daug miestelio žydų emigravo į Pietų Afriką ir kt. šalis.
• 1891 m. žydų tautinio sionistinio judėjimo pradininkas molėtiškis J. L. Gordonas išvyko į Izraelį ir tapo vienu iš dešimties žmonių, įkūrusių išeivių sionistų miestą Haderą. Molėtuose veikė sionistų socialistų partijos „Ceirei-Cion“ skyrius, sionistinio jaunimo organizacijų „Gordonija“ ir „Beitar“ skyriai. Buvo „Bundo“ grupė ir „Makabi“ futbolo komanda. „Ezro“ labdaros draugija, „Bilserchelm“ sveikatos organizacija, žydų karių sąjungos skyrius.
• 1897 m. Molėtuose gyveno 2397 gyventojai, iš kurių 1948 buvo žydai.
• 1915 m. liepos mėn. caro kariuomenė Molėtuose surengė žydų pogromą. Kazokai grobė, žudė, prievartavo. Žydus trėmė į Penzos sritį (Rusija).
• Molėtuose buvo dvi žydų mokyklos. Vienoje buvo mokoma idiš kalba (nuo 1920 m. ), kitoje – hebrajų. Jose mokėsi 160 vaikų. 1924 m. buvo atidaryta religinė mokykla.
• Molėtuose buvo keturios sinagogos. XIX a. antrajame–trečiajame dešimtmetyje religiniam žydų gyvenimui vadovavo rabinas Meir-Šolom Gurjon, kuris mirė Jeruzalėje 1839 m. Amžių sandūroje dirbo rabinas Izrael-Dovid Elpern. Nuo 1920 m. Icchok Aje Bilickij, kuris mirė 1939 m. Jo sūnus paskutinis Molėtų rabinas Notž-Chojim Bilickij, pradėjęs ganytojišką veiklą 1939m., o iki 1941. 08.29 d. nužudytas kartu su kitais žydais.
• 1923 m. iš 1772 Molėtų gyventojų 1343 buvo žydai.
• 1930 m. priimtas vietinės valdžios sprendimas nuversti 22 žydų parduotuves turgaus aikštėje, esą jos paseno.
• 1931 m. buvo nugriauta 14 parduotuvių ir 3 gyvenamieji namai. Po šių įvykių daug žydų emigravo į Pietų Afriką, JAV, Urugvajų. Pietų Afrikoje susikūrė žydų išeivių iš Molėtų draugija, veikianti iki šių dienų. Tais metais žydai pasistatė dabartinius Raudonų plytų prekybinius pastatus.
• 1931 m. Molėtuose žydai turėjo 19 parduotuvių ir 17 smulkių įmonių.
• 1937 m. miestelyje buvo 80 žydų amatininkų.
• Molėtų žydų liaudies bankas 1927 m. turėjo 318, 1939 m. 322 narius. Tais pačiais metais Molėtuose buvo 22 telefono abonentai, iš jų 7 buvo žydų.
• 1940 m. nacionalizuotos miestelio įmonės ir parduotuvės, kurių dauguma priklausė žydams. Visos sionistinės organizacijos buvo uždarytos. Toks pats likimas ištiko ir žydų mokyklas.
• 1941 m. birželio 26 d. į Molėtus įžengė hitlerinė kariuomenė. Jau pirmą savaitę buvo suimta ir sušaudyta 60 žydų jaunuolių. Dalis žydų buvo išvaryta į Uteną ir nužudyta kartu su Utenos žydais.
• 1941 m. rugpjūčio 26 d. miestelyje likę žydai buvo ir uždaryti sinagogoje, kur juos išlaikė tris paras be maisto ir vandens. Rugpjūčio 29 d. jie buvo nuvaryti į miestelio pakraštį ir ten nužudyti. Po karo ten buvo atkasta 700 vyrų, moterų ir vaikų lavonų.
• Molėtuose įvykdyto holokausto vietoje stovi paminklinė lenta su užrašu lietuvių ir žydų (idiš) kalbomis: „Šioje vietoje hitleriniai galvažudžiai ir vietiniai pagalbininkai 1941 08 29 d. nužudė apie 700 žydų: vyrų, moterų, vaikų“.

Molėtų žydai Vilniaus gatvėje

Senoji ir naujoji sinagogos

Sinagogos tarnautojas Leibčik su savo mokiniais

Kairėje Chaim Kuropatkin, dešinėje Arin Meirov

Itchat Shochat (sėdi)

Adina ir Moishe Shochat

Enta Shochat

Dvora Shochat

Kairėje sėdi Reven ir Sara Shochar, dešinėje stovi jų dukra Zelda Kuropatkin su dukra Michlie

Feige Raice Shochat

Pirma iš dešinės Rivka Shochat, pirma iš kairės Sara Shochat

1928 m. vasario 16 d. minėjimas Molėtuose

Alantos sinagoga

Dubingių sinagoga

Dubingiai 1945 m.

Dubingių sinagoga

Inturkės žydai

Inturkės žydai 1930 m. rugpjūtį

Jankel Lejfer tempia tinklą Gėluoto ežere 1930 m.

Tinklų traukimas ant Gėluoto ežero 1930 m.

Žydai Molėtų turguje. Nuotrauka iš1917 m. leidinio

Molėtų pagrindinėje gatvėje

Molėtų žydai derasi su Napoleono kareiviu 1812 m.

Molėtų sinagogos

Tautos diena Molėtuose 1938 m. Žydų bendruomenė sveikina prezidentą Antaną Smetoną

Ruvelis Videckis g.1923 vidurinėje eilėje antras iš dešinės

Ravelis Videckis g. 1923 antroje eilėje ketvirtas iš kairės

Esfiros Gudmanaitės portretas. Spėjama, kad tai Algirdo Jaroševičiaus piešinys

Pinch Shochat


Holokausto dienos paminėjimas

2018 m. rugpjūčio 29 d.


ATMINTIES FONDAS „MALAT”

2017 rugsėjo 24 d., sekmadienį, pristatytas naujas dokumentinis filmas

„Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“

Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas Tel Avive. Tai filmas apie Molėtų žydų žudynes. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Pilnutėlėje 350 vietų salėje šį istorinį filmą stebėjo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon ir Lietuvos valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelio valstybėje Edminas Bagdonas.

Įžanginį žodį tarė filmo prodiuseris, Molėtų žydų palikuonis, Cvi Kricer (Tzvi Kritzer) ir Izraelio režisierius Eli Geršzon (Eli Gershzon). Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, pasakojantį apie Lietuvos miestelio Molėtų žydų likimą.

Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien.

Lietuva bunda… Laikas nusimesti nuo savęs šią sunkią it akmuo naštą, kuri slegia dešimtis metų… Laikas papasakoti apie vietinių gyventojų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metu. Apie tai kalba rašytoja Rūta Vanagaitė, dramaturgas Marius Ivaškevičius, profesorė Irena Veisaitė ir daugelis kitų.

2016 metų rugpjūčio 29 d., paskutinį rugpjūčio sekmadienį, dviejų tūkstančių žuvusių Molėtuose žydų atminimo garbei įvyko iškilmingos eitynės. Ar taps šis įvykis reikšmingu posūkiu Lietuvos istorijoje?

Filmo prezentacija vyko Vilniuje rugsėjo 24 d. 18.00 val. PC „Ozas“, kino teatre „Multikino“.

Nuotraukos:

  1. Cvi Kriceris (Tzvi Kritzer) dirba archyve
  2. Molėtų meras Stasys Žvinys sveikinasi su Cvi Kriceriu savo kabinete
  3. Nužudytųjų vardų skaitymas Molėtuose 2015 m.
  4. Paroda „Mūsų molėtų žydai“
  5. Filmuojamas molėtiškis Liudvikas Myško
  6. Cvi Kriceris (Tzvi Kritzer), Kazys Maciulevičius, Eli Geršzonas (Eli Gershzon)
  7. Pasakoja molėtiškis Kazys Maciulevičius
  8. Cvi Kriceris filmavimo akimirką

Maksim Dorenskij tel: +370 675 42255

e-mail: maxdorensky@yahoo.com; maxdorensky@mail.ru

http://www.moletaiproject.com/pages/

https://www.facebook.com/MALAT-Memory-Foundation


Filmo pristatymo akimirkos

Domo Kazlo nuotr.


Žydų kultūros diena Molėtuose

2017 m. rugsėjo05 d.


Paroda MŪSŲ MOLĖTŲ ŽYDAI

2016 rugsėjo 5 d.

Susitikimas su Molėtų žydų palikuoniu
Leonu Kaplanu


Žydų gyvenamieji ir kiti pastatai Molėtų mieste


Molėtuose nužudytų žydų pavardės

Giedraičiuose nužudytų žydų pavardės

Inturkėje nužudytų žydų pavardės


Atminties Maršas - 1941 rugpjūčio 29 d. mirties maršo Molėtuose 75-osios metinės

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Molėtų žydų atminties maršas – kaip lūžio taškas istorijos suvokime

Prisiminkime žydų atminties maršą

2017 m. rugpjūčio 29 d.


Molėtuose skambėjo nužudytų žydų vardai

2016 m. rugsėjo 23 d.

Žydų vardų skaitymas Parašės miške