Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus


Žiemos žūklės šventė Mindūnai 2015
(2015 vasario 21 d.)

Dvidešimtoji žiemos žūklės šventė Mindūnuose atvėrė kelius į
„Žvejybos rojų“


Smagiai besidairant Žiemos žūklės šventė Mindūnuose, nejučiomis kyla klausimas, kaip pasisekė „užaugint“ tokią šventę?

Pirmoji Žiemos žūklės šventė Mindūnuose buvo surengta Užgavėnių proga. Mindūniškės moterys, vadovaujamos Irenos Rimydienės, ir tada su daina „Esu daug matęs, daug regėjęs“ pasitiko vietinius žvejus, kartu visi užkūrė Užgavėnių laužą, lauke kepė blynus, virė žuvienę...

Praėjo daug metų, o poledinė žūklė, laužas ir žuvienė tapo svarbiausiais šventės elementais.

Kaip ir kasmet Žūklės klubo „Ešerys“ pirmininkas Sigitas Lukšta sukviečia į Mindūnus apie šimtą varžytuvių dalyvių: vyrų, moterų, vaikų. Molėtų muziejininkai pasirūpina šventės organizavimu: surengia mugę, pakviečia šauniausią visų laikų renginių vedėją Algirdą Breidoką, kuris vietine tarme ir kalbos šmaikštumu visada sukuria puikią nuotaiką. Vietiniai verslininkai jau įpratę atiduot „prizų duoklę“ šiai šventei. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“ –nuolatiniai organizatorių partneriai – pasirūpina puikiais prizais, laužu, vaišėmis.

Kasmet šalia tradicinių dalykų stengiamasi lankytojus nustebinti kažkuo nauju. Šiemet didžiausia naujiena buvo „Žvejybos rojaus“ įkūrimo projekto sutarties pasirašymas tarp Aplinkos ministerijos, Zarasų bei Molėtų savivaldybių. Šis gražus projekto pavadinimas žada daug gerų dalykų: savivaldybės kurs infrastruktūrą, o ministerija finansuos ežerų įžuvinimą ir saugos ežerus, žvejai patirs daugybę puikių akimirkų „Žvejybos rojaus“ aplinkoje.

Smagiausia rungtis – tradicinės mindūniškių lenktynes valtimis per sniegą.

Pirmą kartą molėtiškiai turėjo galimybę išvysti karšto oro balioną „Molėtai“, kurį pristatė Molėtų oreivių klubas. Skulptorius Vidas Stepanavičius užburė lankytojus per kelias valandas išrėžęs iš ledo skulptūrą „Žuvis“.

Buvo pristatyta 2014 m. geriausia mobiliąja aplikacija paskelbta „Smart museum“ („Išmanusis muziejus“) programėlė, padedanti atskleisti Ežerų žvejybos muziejaus unikalumą, susipažindinanti su žvejyba pasitelkiant interaktyvius žaidimus.

Pirmą kartą žmonėms buvo suteikta unikali galimybė stebėti senovinį stintelių gaudymą sukant „bobą“ ant Baltųjų Lakajų ežero. Žieminiais traukiamaisiais tinklais „nevadais“ žūklavo 11 žvejų, vadovaujamų „galmeisterio“, mindūniškiai jį vadina „zavadyla“. Šį vaidmenį atliko sertifikuotas tradicinės žvejybos amatininkas Albertas Kaminskas. „Zavadyla“ parinko tinklo leidimo vietą – valkšną. Valkšna – tai vienu tinklo vilkimu užimamas ruožas ežere. Žiūrovai buvo pakviesti į Keliovietę – į Baltųjų Lakajų ežero pakrantės vietą, kur ėjo senasis rogių kelias per užšalusį ežerą.

Žvejyba traukiamuoju tinklu labai sudėtinga. Peikininkai peikenomis iškirto didelę eketę, vadinamą „įlaidą“ (mindūniškiai ją vadina „podačia“) tinklui įleisti, o nuo „podačios“ į priešingas puses, maždaug kas 30 m, kirto daug eketėlių iš abiejų pusių tinklo sparnams ištempti. Tinklas turi ir per vidurį įsiūtą maišą (mindūniškiai jį vadina „motnia“). Valkšnos viduje iškirto vieną didelę eketę – išvalką tinklui ištraukt, mindūniškiai ją vadina „vyjemka“. Viskam vadovo „galmeisteris“, eglės šakelėmis pažymėdamas ekečių vietas. Žvejai „šatravariai“ pakišo prie tinklo sparnų virvių (mugų) pririštas kartis ir šakėmis bei kabliais jas stūmė iškirstų ekečių kryptimis ir taip traukė tinklo sparnus. Abu į vandenį įleisti sparnai buvo traukiami lygiagrečiai, iš pradžių rankomis, o paskui sukami ant statinių, vadinamų „bobomis. „Bobą“ suko keturi vyrai, o penktasis reguliavo virvę, kad ši tolygiai vyniotųsi. Tai pats sudėtingiausias žvejybos tinklais būdas, Mindūnuose naudojamas iki šių dienų. Žiūrovai turėjo galimybę tai stebėti ir nusipirkt pačių šviežiausių senoviškai sužvejotų stintelių.

Muziejus yra istorinės atminties institucija, ne tik kaupianti, fiksuojanti ir eksponuojanti, bet svarbiausia – populiarinanti savo krašto unikalumą, telkianti visuomenę vietos identiteto gaivinimui, savo krašto tradicinių kultūros vertybių puoselėjimui. Todėl Žiemos žūklės šventę vertino Lietuvos liaudies kultūros centro komisija, kuri spręs, ar ši šventė atitinka Etnografinių regionų metais paskelbto konkurso „Tradicija šiandien“ reikalavimus.

Viktorija Kazlienė

Šventės akimirkos
(Alvydo Balandos nuotr.)