Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus


STEPONO ANTANAVIČIAUS PUBLIKACIJOS

Leidiniai:

  1. Antanavičius, Steponas Molėtų krašte: . – Vilnius: Molėtų krašto muziejus, 2014 – p. 10.: iliustr.

Publikacijos:

  1. Uždaryta daugiau kaip šimtas mokyklų. 1994 02 05, laikraštis "Vilnis".
  2. Tais neramiais 1919-siais metais. 1994 03 19, laikraštis "Utenis".
  3. Karčios buvo mokslo šaknys. 1994 09 06, laikraštis "Vilnis".
  4. Dubingių patriotas (Juozas Giedrys). 1994 09 13, laikraštis "Vilnis".
  5. Vietovardžiai iš žilos praeities. 1994 10 07, laikraštis "Vilnis".
  6. Molėtų valsčiaus savivaldybės rinkimai 1921 m. 1995 02 28, laikraštis "Vilnis".
  7. Jau buvo ir seniūnijos, ir valsčiai… 1995 03 14, laikraštis "Vilnis".
  8. Suverenumo mitas nepasibaigė (apie Armiją Krajovą). 1995 06 20, laikraštis "Vilnis".
  9. Neutralioje zonoje ir prie jos. 1995 09 23, laikraštis "Utenis".
  10. Baisiosios kompanijos pradžia (1971 m. tremtis). 1996 Nr.46, laikraštis "Vilnis".
  11. Prie demarkacijos linijos. 1996 04 16, laikraštis "Vilnis".
  12. Oaza - pirmasis kino teatras Molėtuose. 1996 04 30, laikraštis "Vilnis".
  13. Padavimų akmenys. 1996. Nr. 88, laikraštis "Vilnis".
  14. 1941 m. birželio sukilimas neužmirštas. 1996 m. Nr. 90, laikraštis "Vilnis".
  15. Uniformuotos, pasitempusios, žvalios (šaulės). 1996 m. Nr. 93, laikraštis "Vilnis".
  16. Tautininkai prieš klerikalus. 1996 12 06, laikraštis "Vilnis".
  17. Pinigų neturtingiems šelpti neužteko. 1997 01 03, laikraštis "Vilnis".
  18. Tada, kai buvo valdančioji… (tautininkai). 1997 01 24, laikraštis "Vilnis".
  19. Jų proseneliai - ateiviai (rusai). 1997 02 25, laikraštis "Vilnis".
  20. Pastatytos tarpukario metais (mokyklos). 1997 05 13, laikraštis "Vilnis".
  21. Ateitininkų ateičiai apsunkus. 1997 06 27, laikraštis "Vilnis".
  22. Pirmaisiais nepriklausomybės metais (mokyklos tarpukario metais). 1997 08 29, laikraštis "Vilnis".
  23. Taip rūpintasi lietuvybės židiniu (mokyklos). 1971 11 07, laikraštis "Vilnis".
  24. Kai Vilnius vėl tapo mūsų. 1998 04 15, laikraštis "Vilnis".
  25. Norėjo prisijungti prie Lenkijos. 1998 08 07, laikraštis "Vilnis".
  26. Žydų Molėtuose gyveno daug. 1998 08 14, laikraštis "Vilnis".
  27. Molėtų dvaras 1731 metais. 1990 01 05, laikraštis "Vilnis".
  28. Filosofas, mistikas iš Antašventės. 1999 01 22, laikraštis "Vilnis".
  29. Keblios kelionės per demarkacijos liniją. 1999 03 16, laikraštis "Vilnis".


MEILĖS LAIŠKAI IŠ DUBINGIŲ PILIES

Steponas Antanavičius

Visi, kurie domisi Dubingių praeitimi, turbūt žino, kad 1547 ir 1548 metais, kelis mėnesius Dubingiuose gyveno Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė, nes jų vedyboms nepritarė karaliaus motina karalienė Bona ir daug lenkų didikų. Keliolika istorikų, publicistų rašė ir, manykime, dar rašys apie šių iškilių valstybės žmonių tarpusavio santykius, jų džiaugsmus ir bėdas, susijusias su įvairiomis politikų intrigomis. Lietuvių istorikai irgi rašė apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę.

2001 metų pabaigoje „Vagos“ leidykla išleido istorikų Raimondos Ragauskienės ir Aivo Ragausko knygą „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“. Tai studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją. Kas ta pirmoji „rašytoja“? Lietuvos didžioji kunigaikštienė Elena Ivanovna (1476 – 1513), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro žmona. Jos rašyti laiškai – tai savotiška įžanga į XVI a. LDK moterų epistoliariją. Kokio luomo moterys XVI a. rašė laiškus? Didikės. Kunigaikščių, etmonų... žmonos. Istorikai nagrinėja, tyrinėja laiškų tematiką. Daugiausia išliko gimininių laiškų: dukros rašė motinoms, močiutės – anūkėms, seserys – broliams, žmonos – vyrams.

Istorija nustatė, kad išliko ar kol kas žinoma 60 Barboros Radvilaitės ir jos vardu laiškų, parašytų 1547 – 1551 m. laikotarpiu.

Keli mėnesiai, praleisti Dubingiuose, Barborai Radvilaitei nebuvo lengvi. Gražus kraštas Dubingiai: kalvotos vietovės, vaizdingas ežeras, aukšta sala su pilimi ir kitais statiniais. Bet vis tiek provincija, o ne įspūdingi valdovų rūmai Vilniuje. Mylimas, brangus vyras karalius Žygimantas Augustas toli. Ilgesys, nerimas kasdien virpino jaunos, gražios moters širdį.

Barbora Radvilaitė, gyvendama Dubingiuose, savo vyrui karaliui Žygimantui Augustui parašė aštuonis laiškus: pirmą – 1547 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, paskutinį – 1548 m. kovo mėnesį. Į lietuvių kalbą jie išversti pirmą kartą. Ar ne puiku? Tuos laiškus, parašytus Molėtų krašte, buvusioje Dubingių pilyje, galime skaityti. Seniai sunyko, dingo statiniai, kurie buvo Asvejos ežero saloje, o Dubingiuose rašyti jaunos, žavios, bet tragiško likimo karalienės laiškai išliko. Kas norės, juos ras čia paminėtoje knygoje.

Mums, XXI amžiaus gyventojams, prieš puspenkto šimto metų karalienės rašyti laiškai gali atrodyti keistoki. Bet žinokime, kad tada daug kas buvo kitaip negu dabar. Štai, kaip Barbora Radvilaitė pradeda pirmąjį laišką, Dubingiuose rašytą savo vyrui karaliui: „Šviesiausiasis Maloningasis Karaliau, pone, pone, man maloningai palankus! Iš Jūsų Karališkosios Malonybės laiško sužinojau apie Jūsų Karališkosios Malonybės mano maloningojo pono gerą sveikatą ir laimingą kelionę“. Tikrai karališkas, įspūdingas, didingas kreipinys. B.Radvilaitė maloniai patenkinta, kad Karališkoji Malonybė teikėsi „pasiteirauti apie mano, savo tarnaitės sveikatą“.

B.Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui nėra labai informatyvūs. Jie siejasi su meile vyrui: nuolat rūpinosi dėl jos sveikatos, dėkojo už prielankumą, prašė nepamiršti, su laiškais siuntė dovanėles. Bet laiškuose yra ir konkrečių faktų: B.Radvilaitė Žygimantui Augustui pranešė, kad Dubingiuose ją apniko baimė dėl prieš pat jos duris įgriuvusio rūsio, informavo karalių apie pasiuntinio Zebžydovskio atvykimą, užtarė savo brolį bei patikėtinį S.Davainą.

Įspūdingos B.Radvilaitės Dubingiuose Žygimantui Augustui rašytų laiškų pabaigos. Vieną laišką karalienė pabaigė taip: “Siunčiu Jūsų karališkajai Malonybei žiedelį kaip ženklą mano mažiausios tarnystės, kurią paskiriu Jūsų Karališkosios Malonybės savo maloningojo pono maloningajam palankumui.

Jūsų Karališkosios Malonybės mažiausioji tarnaitė ir amžinoji belaisvė

Barbora Radvilaitė