Apie muziejų

1991 birželio 21 d. Molėtų rajono taryba įregistravo Molėtų krašto muziejų. Visa tai vyko Sąjūdžio dvasioje. Muziejus tada atrodė labai reikalingas, nes jame turėjo atsirasti viskas, ką buvome praradę per tarybinį laikotarpį.

Kalbos apie muziejų buvo kilusios dar anksčiau, kada žymus iš Molėtų krašto kilęs menininkas (keramikas) prof. V. Miknevičius tikrąja ta žodžio prasme išgelbėjo Molėtų miesto architektūriniu simboliu tapusius Raudonuosius mūrus – žydų prekybinius pastatus. Buvo laikai, kai prieš kelis dešimtmečius Molėtams vadovavę žmonės buvo nusprendę sunaikinti šį istorinį pastatą, kaip trukdantį miesto aikščių plėtrai. Kaip tik tada V. Miknevičius ieškojo vietos Lietuvos keramikos muziejui steigti, kitaip tariant, Molio muziejaus steigimui. Tokio muziejaus Molėtuose, kaip žinote, nėra, bet Raudoni mūrai stovi. Dabar jie atitinka savo pirmykštę paskirtį. Tiesa buvo projektas, kuris ir liko neįgyvendintas. Ten buvo numatyta vieta ir muziejui.

Vėliau, kai vyko kapitalinis rajono kultūros namų remontas, virš buvusių plokščių stogų buvo suprojektuoti šlaitiniai. Norėta, kad kultūros pastatas labiau atitiktų kurortinio miesto įvaizdį. Taip atsirado nauja erdvė virš kultūros namų fojė. „Iš biednystės“ kilo idėja ten įkurti Molėtų krašto muziejų.

1997 liepos 6 d. buvo atidarytas Molėtų krašto muziejus. Laikinų ekspozicijų (parodų) salė veikė nuo 1995 balandžio 21 iki 2012 birželio 9 d. buvusios Kultūros namų choreografijos salės vietoje. Pirmuoju numeriu pirmojoje inventorinėje knygoje įrašytas raštijos eksponatas 1937 m. atsakymėlių knygutė vaikams „Nugirstos šnekos“.