Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

MOLĖTŲ ŽYDAI

• Žydai Molėtuose įsikūrė XVIII a. XIX a. antroje pusėje, jie sudarė apie 80% visų gyventojų.
• 1817.04.08 d. Molėtų medikas Moišė Gutmanas dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai Šventojo Rašto Naująjį Testamentą sirų kalba (1664).
• 1860 m. Molėtus niokojo gaisras, sudegė 130 namų ir sinagoga. Gaisrai siautėjo 1888 ir 1906 m.
• XIX a. aštuntajame dešimtmetyje daug miestelio žydų emigravo į Pietų Afriką ir kt. šalis.
• 1891 m. žydų tautinio sionistinio judėjimo pradininkas molėtiškis J. L. Gordonas išvyko į Izraelį ir tapo vienu iš dešimties žmonių, įkūrusių išeivių sionistų miestą Haderą. Molėtuose veikė sionistų socialistų partijos „Ceirei-Cion“ skyrius, sionistinio jaunimo organizacijų „Gordonija“ ir „Beitar“ skyriai. Buvo „Bundo“ grupė ir „Makabi“ futbolo komanda. „Ezro“ labdaros draugija, „Bilserchelm“ sveikatos organizacija, žydų karių sąjungos skyrius.
• 1897 m. Molėtuose gyveno 2397 gyventojai, iš kurių 1948 buvo žydai.
• 1915 m. liepos mėn. caro kariuomenė Molėtuose surengė žydų pogromą. Kazokai grobė, žudė, prievartavo. Žydus trėmė į Penzos sritį (Rusija).
• Molėtuose buvo dvi žydų mokyklos. Vienoje buvo mokoma idiš kalba (nuo 1920 m. ), kitoje – hebrajų. Jose mokėsi 160 vaikų. 1924 m. buvo atidaryta religinė mokykla.
• Molėtuose buvo keturios sinagogos. XIX a. antrajame–trečiajame dešimtmetyje religiniam žydų gyvenimui vadovavo rabinas Meir-Šolom Gurjon, kuris mirė Jeruzalėje 1839 m. Amžių sandūroje dirbo rabinas Izrael-Dovid Elpern. Nuo 1920 m. Icchok Aje Bilickij, kuris mirė 1939 m. Jo sūnus paskutinis Molėtų rabinas Notž-Chojim Bilickij, pradėjęs ganytojišką veiklą 1939m., o iki 1941. 08.29 d. nužudytas kartu su kitais žydais.
• 1923 m. iš 1772 Molėtų gyventojų 1343 buvo žydai.
• 1930 m. priimtas vietinės valdžios sprendimas nuversti 22 žydų parduotuves turgaus aikštėje, esą jos paseno.
• 1931 m. buvo nugriauta 14 parduotuvių ir 3 gyvenamieji namai. Po šių įvykių daug žydų emigravo į Pietų Afriką, JAV, Urugvajų. Pietų Afrikoje susikūrė žydų išeivių iš Molėtų draugija, veikianti iki šių dienų. Tais metais žydai pasistatė dabartinius Raudonų plytų prekybinius pastatus.
• 1931 m. Molėtuose žydai turėjo 19 parduotuvių ir 17 smulkių įmonių.
• 1937 m. miestelyje buvo 80 žydų amatininkų.
• Molėtų žydų liaudies bankas 1927 m. turėjo 318, 1939 m. 322 narius. Tais pačiais metais Molėtuose buvo 22 telefono abonentai, iš jų 7 buvo žydų.
• 1940 m. nacionalizuotos miestelio įmonės ir parduotuvės, kurių dauguma priklausė žydams. Visos sionistinės organizacijos buvo uždarytos. Toks pats likimas ištiko ir žydų mokyklas.
• 1941 m. birželio 26 d. į Molėtus įžengė hitlerinė kariuomenė. Jau pirmą savaitę buvo suimta ir sušaudyta 60 žydų jaunuolių. Dalis žydų buvo išvaryta į Uteną ir nužudyta kartu su Utenos žydais.
• 1941 m. rugpjūčio 26 d. miestelyje likę žydai buvo ir uždaryti sinagogoje, kur juos išlaikė tris paras be maisto ir vandens. Rugpjūčio 29 d. jie buvo nuvaryti į miestelio pakraštį ir ten nužudyti. Po karo ten buvo atkasta 2000 vyrų, moterų ir vaikų lavonų.
• Molėtuose įvykdyto holokausto vietoje stovi paminklinė lenta su užrašu lietuvių ir žydų (idiš) kalbomis: „Šioje vietoje hitleriniai galvažudžiai ir vietiniai pagalbininkai 1941 08 29 d. nužudė apie 2000 žydų: vyrų, moterų, vaikų“.


Molėtų diaspora ir paveldas. Štetlas


IZRAELIO YADVASHEM HOLOKAUSTO INSTITUTE SAUGOMAS MOLĖTUOSE NUŽUDYTŲ ŽYDŲ PAVARDĖS*/NAMES OF MOLETAI VICTIMS FROM THE YAD VASHEM HOLOCAUST INSTITUTE


IZRAELIO YADVASHEM HOLOKAUSTO INSTITUTE SAUGOMAS GIEDRAIČIUOSE NUŽUDYTŲ ŽYDŲ PAVARDĖS*/NAMES OF GIEDRAICIAI VICTIMS FROM THE YAD VASHEM HOLOCAUST INSTITUTE


IZRAELIO YADVASHEM HOLOKAUSTO INSTITUTE SAUGOMAS INTURKĖJE NUŽUDYTŲ ŽYDŲ PAVARDĖS*/NAMES OF INTURKE VICTIMS FROM THE YAD VASHEM HOLOCAUST INSTITUTE


Radijo dokumentika 2016-09-25 11:05 - LRT

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą. Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas.


Inturkės žydų žudynių vieta ir kapas

  • (12659) Inturkės žydų žudynių vieta ir kapas III

Joniškės k., Labanoro sen., Švenčionių r. sav.

  • (12661) Inturkės žydų žudynių vieta ir kapas II

Joniškės k., Labanoro sen., Švenčionių r. sav.

  • (12660) Inturkės žydų žudynių vieta ir kapas I

Parašės k., Labanoro sen., Švenčionių r. sav.


Atminties Maršas - 1941 rugpjūčio 29 d. mirties maršo Molėtuose 75-osios metinės

2016 m. rugpjūčio 29 d.


Senųjų fotografijų paroda MŪSŲ MOLĖTŲ ŽYDAI


A. Grigaliūnaitės straipsnis ŽYDAI MOLĖTUOSE


Anūkas ieško Yankelio Krengelio atminties