Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

Viktorija Kazlienė

Molėtų žydų atminties maršas – kaip lūžio taškas istorijos suvokime

Kažkada vaikystėje maniau, kad žodis žydas turi kažką bendro su žodžiu žydėti. „Mūsų dienos - kaip šventė, Kaip žydėjimas vyšnios,“– rašė Salomėja Nėris. Gal todėl man holokaustas asocijuojasi su nutraukta švente, su staiga sunaikintu didžiuliu žydinčių vyšnių sodu, tokiu kaip sakurų krantinė prie Neries, tik daug didesniu. Didumas to sodo neaprėpiamas, netgi jei vienam nekaltai nužudytam žydui žydėtų tik viena vyšnia.

Siaubinga būtų matyti sunaikintą tokį sodą pačiame žydėjime, o prieš 75-erius metus naikino žmones – žydus, kurie turėjo gyventi, kurie turėjo gimti, kurie turėjo kartu su mumis kurti geresnę Lietuvą. Tą paskutinį rugpjūčio sekmadienį, po Šv. Mišių, buvę paprasti Molėtų bei aplinkinių kaimų vyrai tapo budeliais siaubūnais. Įbauginti, sugaudyti, iškankinti sinagogose žydai, išprievartautos gražiausios jų dukros, vaikai ir senukai buvo varomi į žūtį centrine Molėtų gatve. Pasmerktųjų kolonos prieky ėjo senasis Molėtų rabinas, rankose laikydamas senąjį testamentą, iš šonų jį prilaikė artimiausi žmonės. Senasis rabinas prie duobės pakėlė du pirštus į dangų ir pasakė, kad tokia Dievo valia, esą jie turi žūti, tada pats šoko į pasmerktųjų duobę. Jį sušaudė pirmąjį. Jaunasis rabinas paprašė budelių leidimo melstis. Jis apsigobė balta skraiste su dryžiais ir balsu meldėsi žydiškai linguodamas visos košmariškos egzekucijos metu...kol jį nušovė patį paskutinį.

Buvo bandžiusių bėgti, slėptis, bet nesėkmingai. Budeliai labai uoliai sekė ir skundė. Holokaustą išgyveno tik tie Molėtų žydai, kurie buvo ištremti į Sibirą, buvo išvykę į kitą miestą, tarnavo kariuomenėje. Lietuviškoje 16-ojoje divizijoje tarnavęs molėtiškis žydas Codik Kriceris grįžo į tuščius Molėtus. Visi jo artimieji ir tautiečiai buvo tiesiog užkasti vienoje didelėje duobėje kaip šiukšlės.

Ar atleidžiamos tokios nuodėmės? Ar Dangus siunčia kokį atpildą? Ar mūsų visuomenė gali nuo to išgyti?

Tarytum koks šventas apreiškimas atvyksta į Molėtus Codiko Kricerio sūnus Tzvi (Grigorij) Kritzer, sūnus to paties kareivio, kurio gyvybę išgelbėjo tik karas, kuris išdaužė pas kaimynus rastus visus savo šeimos baldus ir išvyko iš Molėtų amžiams palikęs šį mirties miestą.

Būtent Tzvi (Grigorij) Kritzer dėka mes pradėjome gyti, pradedame pripažinti savo baisias nuodėmes ir prašyti atleidimo. Ta linkme Molėtuose šiemet įvyko daug gražių dalykų: T. Kritzeris gavo visus leidimus ir pastatė memorialą savo tėvynainiams, kurio autorius žymus Lietuvos bei Izraelio skulptoriaus Dovydas Zundelovičius (David Zundelovitch) (http://zundelovitch.com/), sukūrė viešą grupę: https://www.facebook.com/ MOLETAI (MALIAT) PROJECT, internetinę svetainę www.moletaiproject.com, jo lėšomis kuriamas dokumentinis filmas „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“, kurį planuojama pristatyti kitų metų pradžioje Vilniuje ir Izraelyje.

T. Kritzerio iniciatyva rugpjūčio 29 d. įvyko Molėtuose įspūdingas „Atminties maršas, skirtas 75-osioms Mirties maršo metinėms Molėtuose pagerbti“, kuriame dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. T. Kritzeris rado Molėtuose rašytoją Marių Ivaškevičių, kuris savo straipsniais sugebėjo išjudinti didžiąją dalį visuomenės žydų palaikymui.

Atminties maršo dieną Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta senųjų fotografijų paroda „Mūsų Molėtų žydai“, tokiu pačiu pavadinimu išleista knyga tapo geriausia dovana į renginį gausiai susirinkusiems svečiams. Molėtus tą dieną aplankė J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savo dalyvavimu atminties maršą pagerbė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, lietuvių politikas, visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene, Andrius Kubilius su žmona Rasa, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas, politikai Arvydas Anušauskas, Gabrielius Landsbergis, Emanuelis Zingeris, Valentinas Stundys, Juozas Olekas, Valentinas Mazuronis, Kęstutis Daukšys, Petras Čimbaras, Mykolas Majauskas, režisierius, Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Oskaras Koršunovas, kino režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Audrius Stonys, Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius, aktorius Martynas Budraitis, aktoriai Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė, Lietuvos žydų kilmės operos solistas Rafailas Karpis, Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, žymi literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė, vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų Adomas Jacovskis, grafikė Aleksandra Jacovskytė, garsi choreografė Anželika Cholina, Vytautas Kernagis, poetas ir gitaristas Domantas Razauskas, visuomenės veikėja, rašytoja Rūta Vanagaitė, Simono Vyzentalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas, Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius, Lietuvos žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas Andrius Tapinas, užsakęs autobusus, kad žmonės nemokamai galėtų atvažiuoti į maršą. Labai gera buvo matyti marše vienintelį gyvą likusį Medininkų tragedijos liudininką, Lietuvos evangelikų reformatų generalinį superintendentą Tomą Šerną, labai mylimą Lietuvos katalikų dvasininką Ričardą Doveiką, žymųjį pamokslininką, vienuolį pranciškoną, Br. kunigą Gediminą Numgaudį, poetą, visuomenės veikėją Sergejų Kanovičių, „Istorijos detektyvų“ laidos kūrėją Virginijų Savukyną, žymų mokytoją ir visuomenininką Vytautą Toleikį, „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorių Donatą Puslį, istorikus Rimvydą Laužiką, Rimantą Žirgulį, Arūną Giraitį, Liną Pivoraitę, advokatą Kazį Rakauską ir daugybę kitų garbių Lietuvos žmonių. Simbolinį Molėtų žydų mirties kelią nuėjo apie 3000 neabejingųjų .

Brangiausi renginio svečiai buvo per stebuklą išlikusių Molėtų žydų palikuonys: T. Kricerio šeima, pianistas, Vašingtono konservatorijos įkūrėjas Leonas Kaplanas, žymus animacinio kino režisierius, dailininkas, scenaristas Ilja Bereznickas, Bunia Kaplan, Ruth Liberman, matematikos prof. Mina Teicher, jos brolis Koby Sheftel, Schlioma Rudaševski.

Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki.

Po tokių šio atminties maršo jau nebebus galima pasakyti – aš apie žydų žudymą nieko nežinau. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams, “– teigė atminties maršo dalyviai.

Vėl ateis pavasaris. Naujasis Molėtų žydų atminties memorialas jo lauks lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš kalbomis iškaltais žodžiais:

ATMINK, DIEVE,
TUOS, KURIUOS APRAUDAME.
ŠVENTUS IR BEKALČIUS MŪSŲ TĖVUS,
BROLIUS, SESERIS, VAIKUS –
DU TŪKSTANČIUS ŽYDŲ
IŠ MŪSŲ GIMTŲJŲ
MOLĖTŲ IR JŲ APYLINKIŲ –
ŽIAURIAI NUŽUDYTUS ČIA
NACISTŲ IR JŲ VIETINIŲ
BENDRININKŲ RANKOMIS
1941 M. RUGPJŪČIO 29 D.
„TELIEKA JŲ SIELOS
SU GYVAISIAIS”!

O žydra svajonė apie vyšnių žydėjimą žydų atminimui išliks.