Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus
Molėtų miesto šventė

 

Molėtų miesto šventė

Molėtai įkvepia menininkus 2018

Senasis gydytojo A. Jauniškio namas, Vilniaus g. 54, Molėtai

Parodų pristatymas 2018m. birželio mėn. 16d. 12:00 (Parodų lankymas nuo 9:00 iki 16:00)

Parodos vyks  2018 06 15–16  (Molėtų miesto šventės metu)

 

PARODA „KAMBARYS KAIP GALERIJA “

ir

PARODA „EINANTIS LAIKAS. 100 MENININKŲ/100 LAIKRODŽIŲ“

 ATKURTAI LIETUVAI 100 * 100 MENININKŲ * 100 LAIKRODŽIŲ

 

Gydytojo Alberto Jauniškio pastangomis trečiajame dešimtmetyje pastatytas namas, kuriame jis ir gyveno, ir priiminėjo pacientus, buvo vienas gražiausių Molėtuose, raudono molio plytų su balkonėliu į gatvę. Sovietų laikais didelis, dviejų aukštų pastatas, žinoma, buvo nacionalizuotas. Po II-ojo pasaulinio karo, kaip skelbia fasade kabanti lenta, 1944–1950 metais čia buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Namas buvo paverstas „stribynu“. Dar vėliau jame funkcionavo teismas. Mūsų dienomis molėtiškių iki šiol „Jauniškio namu“ arba „buvusiu Teismu“ vadinamas statinys stovi tuščias. Molėtų miesto šventės metu Molėtų krašto muziejaus ir dailės galerijos iniciatyva vyks septintąjį kartą projektas „Molėtai įkvepia dailininkus“. Šiemet 12 Lietuvos menininkų specialiai ruošė autorines ekspozicijas, įsigilindami į Molėtų krašto ir gydytojo Jauniškio namo praeitį, iškeldami sau tikslą: priimti erdves paliestas laiko. Daugybė tuščių kambarių virs galerijomis, personalinėmis autorių ekspozicijomis. Jauniškio namas persikūnys į kuo tikriausią parodinį-meninį labirintą. Pamatysime instaliacijos, tekstilės, piešinio, tapybos darbus. O paroda  „Einantis laikas“  pristatys 100 Lietuvos menininkų kurtus laikrodžius. Ji skirta Nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmečiui. Dar 2017 metais šimtui įvairioms kartoms ir požiūriams į meną atstovaujantiems menininkams buvo įteikta po laikrodžio mechanizmą su vienodo dydžio (30 cm skersmens) ciferblatu, ant kurio pasiūlyta laisvai interpretuoti šimtmečio, nepriklausomybės temas, atskleisti savo individualų stilių, sukurti laikrodį Lietuvai. Kita vertus, žinant, kad bet koks proginis užsakymas bei atlikimas įpareigoja ir sukausto menininką, kiekvienam iš jų buvo suteikta visiška veiksmų laisvė, tikintis, kad per tematiką ir formą (kuri irgi veikia kaip tam tikras reglamentuotas kanonas) žinomi kūrėjai pirmiausia atskleis save pačius. Nes kūrybinė laisvė lemia ir skatina visas kitas, tarp jų net visuomenių ir valstybių nepriklausomybes. Meniškai apipavidalintas laikrodžio ciferblatas ar korpusas nėra naujovė Lietuvos dailėje. Dar praeitame šimtmetyje šiuos prietaisus kaip paveikslinius paviršius yra naudoję tokie meistrai kaip Algirdas ir Klaudijus Petruliai, Jūratė Mykolaitytė, Raimundas Sližys ar Mindaugas Skudutis. Šiame projekte labiau koncentruotasi (turint įvairių „ideologijų“, netgi skirtingų medijų menininkų skalę ir pačią įpareigojančią temą) į simbolinę laikrodžio, kaip laiką skaičiuojančio mechanizmo teikiama prasmė. Per šį šimtmetį Lietuvos dailės istorijoje vyko neįtikėtinų permainų, stilių kaitų. Kviesdami kuo įvairesnius autorius, bandome tai atskleisti. Vienas Nepriklausomos Lietuvos šimtmetis jau baigiasi, specialiai šiai parodai sukurti laikrodžiai nenumaldomai skaičiuoja antrąjį.