Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus
Tapybos paroda

Asta Baltia
NEUŽMIRŠK
Tapybos paroda

Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokšte
2016 02 17 – 05 01


Asta Baltia yra paslaptinga menininkė. Atėjusi iš savo nutapytų sapniškų miglų, vaikiškų prisiminimų ir neįsikūnijusių svajonių. Tai dailininkė, kurios kūriniai pasižymi ypatingu asmeniškumu – kuo tikriausios dienoraščio skiautės, išplėštos ir ištrauktos į dienos šviesą visuotinei apžiūrai. Astos tapyboje galima aptikti simbolizmo, siurrealizmo, taip pat naujojo daiktiškumo ar net transavangardo apraiškų, bet iš esmės – kuo tikriausia lyrinė poezija, išreikšta dažais. Ir dar įbrėžimais. Tapytoja subtiliai išdrasko tapomus paviršius, tai yra kur kas daugiau nei paprasta techninė priemonė. Galima pagalvoti apie skaudulių draskymus... Vienu iš šios konkrečios parodos (ir Astos tapybos apskritai) perskaitymo raktų galėtų būti pačios autorės duotas pavadinimas NEUŽMIRŠK. Liepiamoji nuosaka nurodo, kad paveikslas veikia kaip būdas bendrauti. Kūrėja kalbasi su savo vidiniu gyvenimu, kviesdama žiūrovą taip pat megzti kontaktą su nutapytais vaizdais ir vaizdiniais. Tokiu pačiu Astos Baltios tapybinių prasmių perskaitymo įrankiu yra ir sudvigubintas kūrinių pobūdis. Paprastai rodomi du – vienas didesnis, kitas – kur kas mažesnis formatai. Tai nėra diptikai siaurąja prasme. Jie papildo, aiškindami vienas kitą. Panašiai bendrauja Mama su Vaiku, aš su tavimi, jie su mumis... (dr. Vidas Poškus)

Asta Baltia apie parodą: „Šį savo darbų ciklą skiriu visoms savo promotėms- mano giminės moterims, kurių istorijas žinau ir toms, kurių istorijų nebeatmena niekas.
Moterims motinoms, moterims žmonoms, moterims mylimosioms, moterims vienišėms, moterims gedinčioms , moterims nuskriaustoms, moterims pasiaukojusioms....Joms, kurios visais laikais ir visomis gyvenimo aplinkybėmis puoselėjo savo Dvasią ir grynino ją iki regimo švytėjimo.
Jų atminimą saugau kaip žinią apie Amžinybę. Kaip priminimą sau, atsidūrus dvejonių pinklėse. Kaip maldą… NEPAMIRŠK“.


Asta Baltia apie save: „Piešiu nuo tada, kiek save pamenu. Jeigu reikėtų tiksliau išmatuoti mano intensyvaus kūrybinio kelio pradžią, tektų tą atskaitos tašką pažymėti Vokietijoje. Su šia šalimi yra susijęs mano asmeninis ir kūrybinis augimas bei tobulėjimas. Čia atradau dailę kaip terapijos studijas, į kurias gilinuosi ir praktikuoju tam tikrose socialinėse grupėse ir šiuo metu.
Mane labiausiai domina žmogaus kūrybinė galia, menas kaip kalba, kuria galime kalbėti, kai patirtys nepakyla iki verbalinio lygio. Kai žodžiais neįmanoma išreikšti savo vidinės tiesos. Kai žodžių, tiesiog, nepakanka…
Mano kūryboje svarbiausias vaidmuo tenka tai informacijai, kuri ateina iš labai toli, iš labai gilių asmenybės sluoksnių ir piešinyje įsikūnija kaip archetipinė žmonijos patirtis. Kiekviena drobė yra lyg atskira biografija, su nuolat pasikartojančiu leitmotyvu: čia susitinka žmogiškosios būties trapumas ir amžinybės dvelksmas.“