Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus



Z.R. Macijewski, Be pavadinimo.

Z. R. Macijewski (Lenkija), Be pavadinimo, 1998


P.Gellis-Rebouleau, Mėnulio šviesaKai beveik prieš 40 metų vyko Molėtų miesto planavimas, prie Pastovio ežero buvo paliktas sklypas miesto parkui. Apie jį žmonės pasistatė namus. Parko teritorija apsodinta medžiais, padaryti ir išasfaltuoti takai (idėjos autorius Vygintas Čeikauskas-Mačius). Meno klubo AKCIJOS M" direktorei Daliai Cibauskaitei pasiūlius šiame gražiame ir jaukiame gamtos kampelyje buvo įkurtas skulptūrų parkas.

P.Gellis-Rebouleau (Prancūzija), Mėnulio šviesa"

A. Ališanka (Lietuva), Pintas žmogus"

Pintas žmogus, skulpt.  A. AlišankaPradžią padarė skulptorius Arvydas Ališanka. Jis iš medžio išdrožė aukštą skulptūrą Pintas žmogus" ir pirmąją pastatė parke. Tai pirmasis eksponatas. 1998 m. balandžio 22 d. įvyko parko atidarymas. Tais pačiais metais skulptūrų parkas buvo perduotas Molėtų krašto muziejui. Jis tapo muziejaus padaliniu. Toks parkas ketvirtasis Lietuvoje.

T.Gilhespy (Velsas), Tiltas į Molėtus"

Tiltas į Molėtus-T.Gilhespy1998m. liepos 5 d.rugpjūčio 15 d. Antalakajos kaimelyje prie Baltųjų Lakajų veikė tarptautinė skulptorių stovykla. Joje sukurti darbai papildė skulptūrų parką. Stovykloje dirbo penki skulptoriai: Tomas Gilhespy iš Velso, Paula GellisRebouleau iš Prancūzijos, Zbignew Roman Macijewski iš Lenkijos ir lietuviai Kęstutis Musteikis ir Arvydas Ališanka.

A. Smilingis (Lietuva), Žydėjimas"

A. Smilingis- ŽydėjimasSkulptoriai patys buvo ir architektai, pasirinkę vietą, apžvalgos lauką, reljefą, perspektyvinį vaizdą. P. Gellis-Rebouleau juodo granito mėnulio šviesą" įkurdino smailiajame nuožulnios vejos trikampyje.

A. Ališanka (Lietuva), Valtis"

Valtis, A. Alisanka

Iš šios vietos atsiveria žemiau tyvuliuojančio ežero vaizdas, o ant jo kranto – masyvi A. Ališankos „Valtis". A.Ališankos pilko granito „Valtis" neigia pačią plaukimo galimybės idėją. Gerai matomos nuo „Valties" ant kalno šlaito Z. R. Macijevskio rusvo granito apibendrintų formų moters figūra ir T. Gilespio „Tiltas į Molėtus". Jis simbolizuoja du sujungtus krantus.

K. Musteikis (Lietuva), Akmuo Sizifui"

Akmuo Sizifui, skulpt. K. MusteikisK. Musteikis Akmenį Sizifui" įkurdino kitoje parko pusėje, stačioje šlaito įkalnėje. Visiems penkiems dailininkams akmenis padovanojęs skulptorius Aloyzas Smilingis pridėjo ir paties sukurtą skulptūrą Žydėjimas".


Nuo 2001 m. liepos 1-osios iki rugpjūčio 5-osios Molėtų rajone, Antalakajos kaimelyje, o taip pat pačiame skulptūrų parke, vyko jau antroji skulptorių stovykla po atviru dangumi. Kūrybinėje stovykloje dalyvavo trys menininkai iš Lietuvos skulptorius Mindaugas Navakas, dailininkai Svajonė ir Paulius Stanikai. Molėtų rajono savivaldybė aprūpino kūrybinę stovyklą darbo medžiaga, darbiniu transportu, stacionariais darbo instrumentais, taip pat jos metu dalyviai buvo apgyvendinti poilsio namuose. Meno klubas Akcija M organizavo kultūrinę programą, susitikimus, spaudos konferencijas.

Oficialus stovyklos atidarymas įvyko birželio 30 dieną, 12 valandą Didžiokų koplyčioje, kuri randasi 13 km. nuo Molėtų Vilniaus link. Atidaryme tekstilininkė Laimutė Kozlovienė pristatė veltinių ekspoziciją ir skambėjo džiazas: perkusistas Arkadijus Gotesmanas atliko improvizaciją Vienos dienos preliudas". Uždarymas įvyko rugpjūčio 4 dieną, 14 val. galerijoje Akcija M" tuo metu čia savo Lietuvos stambiadrugių (Macro Lepidoptera) kolekciją pristatė entomologas Viktoras Pacevičius, įvyko susitikimas su skulptoriais ir organizatoriais.

S & P Stanikai (Lietuva), Observatorija"

Observatorija, S. ir P. Stanikai

Per mėnesį sukurti darbai, M. Navako skulptūra Grindinys" ir S & P Stanikų skulptūra Observatorija", surado savo ekspozicinę vietą Molėtų skulptūrų parke, kur jau stovi septynios skulptūros

Skulptūrų parke vyksta įvairūs kultūriniai renginiai: poezijos pavasaris, folkloro šventės, dainų ir susitikimų vakarai.


Trečioji skulptorių stovykla

2014 birželio 23–liepos 04 d.


Skulptorius Donatas Dovidavičius, nuotr. iš asmeninio albumo


Skulptorius Vidas Stepanavičius, nuotr. iš asmeninio albumo


Donatas Dovidavičius PURSLAS, eskizas






Vidas Stepanavičius LAŠAS, eskizas

Donatas Dovidavičius PURSLAS

Vidas Stepanavičius LAŠAS


Per patį vasarvidį – astronominės vasaros pradžią – Mindūnuose prasidėjo Molėtų krašto muziejaus projektas „Atviros skulptorių dirbtuvės – arba skulptūrų galerijos gimimas“. Būtent birželio 23 d. 21 val. Ežerų žvejybos muziejaus kieme vyko šio renginio atidarymas kartu su tradicine Rasų švente. Į šią šventę labiausiai kvietėme mindūniškius bei aplinkinių vietovių vasarotojus. Labiausiai laukėme, žinoma, Jonų, Jonių ir Janinų, nes tai ir Joninių šventė – Jonų ir Janinų vardadienis. Kaip senovėje švęsdavo Jonines? Dažniausiai slapčiomis ant pirkios durų užkabindami vainiką, kad atspėtų, kas Joną ar Janiną pagerbė ir pasikviestų, pavaišintų. Šv. Jono atlaidai švenčiami netoliese esančioje Rudesos koplyčioje, šalia kurios teka Šv. Jono upeliukas, yra senos kapinės.

Jonas Bobelis – Dalios Devenytės Bobelienės sūnus – teisėtas Didžiokų koplyčios savininkas dovanojo akmenis būsimoms skulptūroms. Simboliška ir prasminga, kad Molėtų krašto praeitis atgimsta ir interpretuojama naujomis formomis. 1965–1991 Didžiokų koplyčioje gyveno ir kūrė žinomas skulptorius Aloyzas Smilingis, kurio šalia koplyčios sukaupti akmenis šiemet buvo atvežti į Mindūnus ir per patį vasarvidį pavirto vėlgi simboliškais objektais: Lašu ir Purslu.

Molėtų krašto muziejus bando žadinti šiuos unikalius miegančius pastatus renginių ciklu: „Pažadintos buveinės“. Didžiokų ir Rudesos koplyčios, senasis gydytojo A. Jauniškio namas Molėtuose, kur birželio 23–28 d. veikė atviros profesionalaus meno dirbtuvės.

Molėtiškis skulptorius Vidas Stepanavičius simpoziumo metu iš akmens iškalė „Lašo“ skulptūrą. Lašas – trapumo, laikinumo simbolis. „Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį,“ – byloja senovės romėnų patarlė. Vandens lašo paslaptis išties įdomi. Vandens lašai sudaro debesis ir vandenynus, ir Joninių žolynų rasą. V. Stepanavičiaus „Lašas“ iš esmės „prieštarauja“ lietuvių patarlės: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“ idėjai, nes autorius iš akmens tašė lašą... Lašo viršutinė dalis spindėjo poliruotu blizgėsiu, o šonai pasipuošė senoviniais variniais kranais, primenančiais mums svarbiausias ekologines užduotis.
Skulptorius Donatas Dovidavičius kurė skulptūrinę akmenų kompoziciją su daugėjančiais ir smulkėjančiais akmenimis „Purslas“. Tai daug minčių ir asociacijų keliantis kūrinys. Neįtikėtina, sunkūs akmenys tampa vandens purslais, fontanu, ar sprogimu. Tai struktūra, tąsa, ryšys, ar net progresija. Skulptorius nerūdijančio plieno strypais jungė specialiai tai skulptūrai atrinktus natūralius akmenis, kurie vis daugėdami sudarė begalybės įspūdį. Smulkiausių akmenukų viršūnės įgavo poliruotą blizgesį, tarsi užbaigdamos kompoziciją, sudarė galingo, ažūriško tūrio aurą. Skulptūra išties konceptuali, iškalbinga, šiuolaikiška ir solidi.
Abiems skulptūroms vietą rekonstruojamame Molėtų skulptūrų parke padėjo parinkt parko rekonstrukcijos autorius architektas Rimantas Narušis. UAB „Melingos“ įmonės vadovas Danielius Valiauga dovanojo pamatus. Dvi ekologiško Ežerų krašto dvasią atitinkančios skulptūros nuostabiai papuošė turistinio Molėtų regiono įvaizdį, suteikė galimybę praplėst ir atnaujint parką. Tai seniai laukta dvasinė intervencija į parką, pritrauksianti lankytojus. Akmens skulptūros gyvuos daug metų, jų ekspozicija ateity bus pildoma.

Atviros skulptorių dirbtuvės „Vilkasalės“ kavinės teritorijoje veikė iki liepos 4 d. Čia buvo tyrinėjami ryšiai tarp vietos ir kūrėjo, lokalumo ir komunikacijos, nagrinėjamas „medžiagiškasis mąstymas“ bei ateities veiklų perspektyvos. Lankytojai galėjo dalyvaut įdomiame ir patraukliame kūrybiniame procese, skatinančiame gilintis į regiono vietos identitetą, istoriją, galėjo matyt skulptūrų galerijos gimimą. Rugsėjo 20 d. vyko rekonstruoto Molėtų skulptūrų parko atidarymas bei naujų skulptūrų pristatymas.
„Atviros skulptorių dirbtuvės“ sujungė menininkų ir verslininkų interesus: „Vilkasalės“ savininkas (UAB Minduvos statyba) sutiko nemokamai apgyvendinti ir maitinti simpoziumo dalyvius, suteikt transportą, įrankius ir sudaryti sąlygas kūrybai. Skulptoriai turėjo galimybę įgyvendinti savo kūrybines idėjas, išnaudoti unikalią vietą ir tinkamas sąlygas nevaržomai įkūnyti savo mintis.
Birželio 23 d., anot prof. Liberto Klimkos, Saulė dangaus skliaute užsibūna net 17 valandų ir 18 minučių, įkopia į pačią mitinio dangaus kalno viršūnę. Gamta kvieste kviečia pasigėrėti kuplumu, sodrumu, suvešėjimu. Tad ir tradicinės vasarvidžio šventės apeigos būdavusios gamtinio pobūdžio, atliekamos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Jos įprasmindavo, sutvirtindavo žmogaus saitus su gamta, kurios galios kitados personifikuotos dievybių įvaizdžiais. Iš to ir per šventę atliekamų veiksmų sakralumas.
Išliko merginų burtų paslaptys: su gėlių vainikais, devynerių žolynų puokštėmis, prausimusi rytmečio rasa, tikėjimais raganų kerais ir vakarojimas prie laužo.

Viktorija Kazlienė

Plačiau >>>



Molėtų skulptūrų parko atidarymas

Molėtuose – skulptūrų parkas

Viktorija Kazlienė

Rugsėjo 20-ąją Molėtuose po rekonstrukcijos atidarytas skulptūrų parkas. Teritorijoje nuo Vasario 16 gatvės link Pastovio ežero, pakrantėje ir netgi vandeny išsirikiavusios trylika skulptūrų, o du nauji kūriniai – Donato Dovidavičiaus „Purslas“ ir Vido Stepanavičiaus „Lašas“ – pristatyti per parko atidarymą.

Pabandykim tik įsivaizduot, kad XX a. pradž. ir tarpukary ši dabartinio skulptūrų parko žemė buvo dirbama ir šiek tiek atitolusi nuo pačių Molėtų. Parko kaimyno Rimanto Vaitavičiaus senelis Juozas Mozūra jautėsi laimingas, kai Molėtus niokoję gaisrai nepasiekė jo nuošalaus medinio namo. Už tai sovietinė nacionalizacija stipriai palietė Juozo Mozūros turėtą 8 ha žemės valdą. Joje dygo tuometinės Molėtų valdžios mūrinukai, išsirangė Pionierių gatvė, bet liko dar ir tuščios vietos. Žinia – graži vieta tuščia ilgai nebūna. Todėl šeštojo dešimtmečio pabaigoje vienos lenininės talkos metu čia buvo pasodinta medžių, o pagal tuometinius ideologijos kanonus parkui bandyta suteikt Pionierių vardą.

1996 m. Molėtus gyvent pasirinko jauna šeima Dalia Cibauskaitė ir Vygintas Čeikauskas. Šie neeiliniai du žmonės tada minėjo savo pasirinkimo kriterijų: esą jie norėtų čia skleist meną, nes, kiek spėjo įsitikinti, Molėtai ta prasme atrodė kaip balta dėmė Lietuvos žemėlapy. Tai jų dėka 1997 m. Molėtuose gimė profesionalaus meno galerija AKCIJA M, tai jie suorganizavo pirmuosius tarptautinius tapybos plenerus, tai jie Molėtuose rengė nuostabius meno renginius, kurių metu koncertuodavo žymiausi šalies atlikėjai. Negana to – tai jie sugebėjo įkurt Molėtuose skulptūrų parką ir pastatyt pirmąsias 9 skulptūras.

Skulptūrų parko atidarymas buvo didelė šventė molėtiškiams ir miesto svečiams. Dalyvavo skulptoriai: Aloyzas Smilingis, Kęstutis Musteikis, Vidas Stepanavičius, Donatas Dovidavičius, Kęstutis Lanauskas.

Profesorius Libertas Klimka skaitė improvizuotą paskaitą apie Molėtų miesto architektūrą, istoriją, etnografiją XX amžiaus pradžioje. Parko pavėsinėje buvo pristatyta senųjų Molėtų nuotraukų ekspozicija „Molėtai XX a. pradžioje“, koncertavo obertoninės muzikos grupė GARSINĖ IZOLIACIJA. Kitame Pastovio krante, vadinamame Ragelyje, moterų klubas „Judra“, vadovaujamas Viešosios bibliotekos direktorės Virginijos Raišienės virė XX amžiaus pradžios sriubą. Lietuvos virtuvės žinovas, kraštietis Rimvydas Laužikas skaitė paskaitą apie Lietuvos kultūrinį paveldą.

Pirmuoju Molėtų skulptoriumi galima vadinti A. Smilingį, 1965–1989 m. turėjusį dirbtuves Didžiokų koplyčioje, Molėtų skulptūrų parkui padovanojusį granito skulptūrą „Žydėjimas“. Skulptorius K. Musteikis Molėtų mokyklų kalno papėdėje taikliai parinko vietą savo skulptūrai „Akmuo Sizifui“. Pradžią parkui suteikė Arvydo Ališankos skulptūra „Pintas žmogus“, o to paties autoriaus pilko granito „Valtis“, įkurdinta ant ežero kranto, šiemet sulaukė dar penkių skulptoriaus Kęstučio Lanausko penkių laivų kompozicijos „Grįžimas“.

Molėtiškiai didžiuojasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Mindaugo Navako „Grindiniu“. M. Navakas vienas pirmųjų skulptorių, dekonstravusių daug amžių dominavusį stovinčios skulptūros stereotipą. „Jau kūrybinės karjeros pradžioje jis pageidavo, kad jo kūriniai ant ko nors gulėtų, į ką nors šlietųsi, kur nors ropotų; vėliau jie pradėjo voliotis ant grindų, karstytis sienomis, plaukioti vandenyje,“ – apie prof. N. Navaką rašo dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. 2001 m. vasarą M. Navakas Molėtuose dirbo mėnesį. Tada Pastovio ežere plaukiojo iš makroflekso šio autoriaus sukurta gulbė, kurią, deja, nuniokojo Molėtų vandalai.

Svajonės ir Pauliaus Stanikų meno objektas „Observatorija“ tarytum pratęsia M. Navako filosofiją. „Mano manymu, geras menas yra sudarytas iš keleto elementų – filosofijos, skonio, profesionalumo,“ – teigia Paulius Stanikas.
Šiandien parke galima apžiūrėt dvylika skulptūrų, iš kurių trys yra užsienio autorių: P. Gellis-Rebouleau (Prancūzija) „Mėnulio šviesa“, T. Gilhespy (Velsas) „Tiltas į Molėtus“, Z. R. Macijewski (Lenkija) Be pavadinimo. Dizaineriai Julius Bučelis ir Vytautas Gečas Molėtams padovanojo „Suolą-lietvamzdį“.

Parko rekonstrukcijos projektą parengė R.Narušio įmonės „Fasadas“ architektai Rimantas Narušis ir Linas Petrauskas. Rekonstrukcijos projekto remėjai: Rutha van Calcar, UAB „Minduvos statyba“ (direktorius Saulius Venclovas), UAB „Dauniškis ir KO“ (generalinis direktorius Alvydas Rudokas). Rekonstrukcijos projekto rangovai: UAB „Melingos keliai“ (direktorius Gediminas Pranckūnas), UAB „Melinga“ (generalinis direktorius Danielius Valiauga). Šventės rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros paveldo departamentas, Molėtų savivaldybė, Moterų klubas „Judra“, Molėtų kultūros centras, informacinis rėmėjas – Molėtų laikraštis „Vilnis“. Šventės organizatorius – Molėtų krašto muziejus.

(Alvydo Balandos nuotr.)