Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

2017 m. balandžio mėn. Molėtų krašto muziejaus renginiai

Diena

Valanda

Renginio pavadinimas

Vieta

4

12

Palaimintojo Mykolo Giedraičio (1425–1485) diena:

Šv. Mišios Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje

Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje

4

13

Edukacinis užsiėmimas vaikams „Šventųjų vaizdavimas"

Videniškių Vienuolyno muziejus

7

13

Vandos Padiminskaitės Iliustracijų vaikams paroda

14

12

Jono Danausko fotografijų paroda „Apie Naująją Akmenę“. Organizatorius Lietuvos geologijos tarnyba

Molėtų dailės galerija

1–30

Atrastų Alantos dvaro ponų Pac-Pomarnackių portretų: „Didikas iš Pac-Pomarnackių giminės su baltu žabo“ ir „Didikė iš Pac-Pomarnackių giminės su kanarėle“ paroda

Alantos dvaro muziejus-galerija

1–30

Dailininko V. Žuko kūrinių paroda

1–30

XVIII respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos „Žaliasis laumžirgis“ siuvinėtų skarelių paroda

25

13

Teminė skulptūrų, piešinių ir fotografijų paroda ,,Aukštaičių ir žemaičių sąjunga: Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“

1–30

Paroda J. Vaiškūnas „Dvylika apeiginio kaušo baltiškų zodiako ženklų“

Etnografinė sodyba

1–30

Jurgitos Badaraitės šiaudinių sodų paroda “Dangaus sodai”

1–30

Ingos ir Kęstučio Samušių vilnos dirbinių paroda „Avys miške“

1–30

Utenos kraštotyros muziejaus Verpsčių ir prieverpsčių paroda „Pasaulio medžio slėpiniai“

1–30

Fotomenininko Arūno Kulikausko darbų paroda „Saulės kelias“

29–30

XXI Pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė'2017

1–30

„Smart Ežerų žvejybos muziejaus“ ekspozicija

Ežerų žvejybos muziejus

1–30

Vytauto Goštauto meškeriojimo įrankių paroda „Meškeriojimo sportas“

1–30

Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionų – Sigito Lukštos ir Gintauto Šiukščiaus laimėtų taurių ir medalių paroda

7

12

Alvyros Žemaitienės tapybos darbų paroda - pristatymas

Molėtų krašto tradicinių Amatų centras

8

12–17

Žuvienės edukacija

12

12–17

Kiaušinių marginimo edukacija

2017 m. kovo mėn. Molėtų krašto muziejaus renginiai

Diena

Valanda

Renginio pavadinimas

Vieta

4

12.00

Palaimintojo Mykolo Giedraičio (1425–1485) diena:

Šv. Mišios Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje

Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje

4

13.00

Parodos LAIŠKAI IŠ VILNIAUS atidarymas
Paroda sudaryta iš tarptautinės plenerų VILNIAUS SPALVOS kolekcijos

Videniškių Vienuolyno muziejus

11

11.00

XIX-oji rajono dailės ir fotografijos premijos parodos atidarymas

Molėtų dailės galerija

1–11

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato tapybos paroda „Žiema su Linu Katinu”

Alantos dvaro muziejus-galerija

1–31

Atrastų Alantos dvaro ponų Pac-Pomarnackių portretų: „Didikas iš Pac-Pomarnackių giminės su baltu žabo“ ir „Didikė iš Pac-Pomarnackių giminės su kanarėle“ paroda

1–31

Dailininko V. Žuko kūrinių paroda

1–31

XVIII respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos „Žaliasis laumžirgis“ siuvinėtų skarelių paroda

1–31

Paroda J. Vaiškūnas „Dvylika apeiginio kaušo baltiškų zodiako ženklų“

Etnografinė sodyba

1–31

Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Jore, atrakink žemę“

1–31

Jurgitos Badaraitės šiaudinių sodų paroda “Dangaus sodai”

1–31

Ingos ir Kęstučio Samušių vilnos dirbinių paroda „Avys miške“

1–31

Utenos kraštotyros muziejaus Verpsčių ir prieverpsčių paroda „Pasaulio medžio slėpiniai“

4–31

Fotomenininko Arūno Kulikausko darbų paroda „Saulės kelias“

18

19.30

Vakaras su poetu Vladu Braziūnu

1–31

„Smart Ežerų žvejybos muziejaus“ ekspozicija

Ežerų žvejybos muziejus

1–31

Vytauto Goštauto meškeriojimo įrankių paroda „Meškeriojimo sportas“

1–31

Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionų – Sigito Lukštos ir Gintauto Šiukščiaus laimėtų taurių ir medalių paroda

24

9.00–17.00

Keramikos edukacija

Molėtų krašto tradicinių Amatų centras

31

9.00–17.00

Keramikos edukacija

2017 m. vasario mėn. Molėtų krašto muziejaus renginiai

Diena

Valanda

Renginio pavadinimas

Vieta

4

12.00

13.00

Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena.

Šv. Mišios Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje.

Vienuolyno muziejuje filmo peržiūra: Vitalij Liubeckij krikščioniška komedija „Palyginimai“.

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčia

Vienuolyno muziejus

1–16

Molėtų ir Širvintų rajonų dailės ir technologijų mokytojų kūrybinių darbų paroda „Mokymosi spalvos“.

Molėtų dailės galerija

16-28

12.15

Paroda NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠIMTMETĮ PASITINKANT

1–28

Atrastų Alantos dvaro ponų Pac-Pomarnackių portretų: „Didikas iš Pac-Pomarnackių giminės su baltu žabo“ ir „Didikė iš Pac-Pomarnackių giminės su kanarėle“ paroda.

Alantos dvaro muziejus-galerija

1–28

Dailininko V. Žuko kūrinių paroda.

1–28

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Lino Katino tapybos paroda „Žiema su Linu Katinu”.

1–28

XVIII respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos „Žaliasis laumžirgis“ siuvinėtų skarelių paroda.

1–28

Jono Vaiškūno nuotraukų paroda „Dvylika baltiško zodiako apeiginio kaušo ženklų“.

Etnografinė sodyba

1–28

Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Jore, atrakink žemę“.

1–28

Jurgitos Badaraitės šiaudinių sodų paroda „Dangaus sodai”.

1–28

Ingos ir Kęstučio Samušių vilnos dirbinių paroda „Avys miške“.

1–28

Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Saulės kelias“.

1–28

Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių ir prieverpsčių paroda „Pasaulio medžio slėpiniai“.

1–28

„Smart Ežerų žvejybos muziejaus“ ekspozicija.

Ežerų žvejybos muziejus

1–28

Pasaulio spiningavimo varžybų čempionų: Sigito Lukštos ir Gintauto Šiukščiaus – žūklės prizų paroda.

1–28

Vytauto Goštauto meškeriojimo įrankių paroda „Meškeriojimo sportas“.

25

7.00–15.00

Dvidešimt antroji Žiemos žūklės šventė Mindūnuose.

Tarptautinės poledinės žiemos žūklės varžybos „Mindūnai 2017“

7.00–7.45

Registracija Ežerų žvejybos muziejuje. (startinis mokestis 5 €).

8.00–11.00

Varžybos ant Baltųjų Lakajų ežero

11.30 val. Ekečių gręžimo varžybos ant Baltųjų Lakajų ežero

10.00 val.

Pasaulio Gineso rekordų knygos rekordininko, karikatūristo, dailininko Al Jaffee parodos iš Zarasų krašto muziejaus pristatymas Amatų centre

10.00–14.00

Šventinė mugė, laužas, pramogos ir įvairios rungtys: Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos edukacija Amatų centre, piešimo ant sniego konkursas vaikams, triviečių slidžių rungtys, ,,Rogučių slalomas“, atrakcionas ,,Pagauk žuvelę“, šaudymas iš lanko, virvės traukimo, šaškių, šachmatų, orientavimosi sporto varžybos, dažasvydis. Krašto apsaugos savanorių karių organizuojamos rungtys: šovinių dėžės laikymo ant ištiestų rankų, kareiviško bato mėtymo varžytuvės, šaudymas pneumatiniu šautuvu.

Geriausio anekdoto apie žvejybą konkursas

10.30 val.

Žuvienių ragavimas

11.00 val.

Koncertuoja Molėtų kultūros centro Videniškių ir Alantos liaudiškos muzikos kapelos, vad. Rytutė Paurienė ir Leonija Ožekauskienė

12.00 val.

Šventės atidarymas – grįžtančių žvejų sutiktuvės

Ežerų dievas Ežerinis – renginio vedėjas A. Breidokas – kviečia į „Žvejybos rojų“.

12.30

Koncertuoja Lietuvos pop scenos atlikėjas Andrius Rimiškis

13.30–15.00

Žūklės varžybų nugalėtojų apdovanojimas.

Ežerų žvejybos muziejaus lankymas.

Antano Truskausko medžioklės ir gamtos ekspozicijos lankymas

10.00–15.00

Senovinis stintelių gaudymas sukant „bobą“ ant Baltųjų Lakajų ežero – Keliovietėje – žieminiais traukiamaisiais tinklais „nevadais“. Vienoje komandoje žūklaus keliolika žvejų, vadovaujamų „galmeisterio“ – mindūniškiai jį vadina „zavadyla“ – Alberto Kaminsko.

1–28

Amerikiečių karikatūristo Al Jaffee darbų paroda.

Molėtų krašto tradicinių Amatų centras

Organizatoriai pasilieka teisę keisti renginius bei jų datas


Asta Baltia
NEUŽMIRŠK
Tapybos paroda

Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokšte
2016 02 17 – 05 01


Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena: Arimetos
Vojevodskaitės knygos „Istorinis pasakojimas apie Videniškius“ pristatymas Vilniaus paveikslų galerijoje Chodkevičių rūmuose


21-oji Žiemos žūklės šventė Mindūnai 2016

2016 02 13

(Alvydo Balandos nuotr.)


Konferencija PRADĖKIME ADVENTĄ SU MYKOLU GIEDRAIČIU


Palaimintasis Mykolas Giedraitis (1425–1485 05 05) – tai garsios kunigaikščių Giedraičių giminės atstovas, galimai gimęs Videniškiuose arba Giedraičiuose. Tai, galima sakyti, antrosios didikų kartos, prisiėmusios krikščionybę Lietuvoje, atstovas, šventam gyvenimui subrendęs Lietuvoje. Tik vėliau jis išvyko į Krokuvą, kur savo gyvenimą paskyrė Dievui, išgarsėjo dorybėmis ir stebuklais. Mirė šventojo šlovės gaubiamas su malda lūpose. Palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje prie didžiojo altoriaus. Nuo 1625 m. M. Giedraitis tituluojamas Palaimintuoju, jo gyvenimas įtrauktas į Šventųjų gyvenimų aprašymą. Oficialiai bažnyčia M. Giedraičio nebeatifikavo. Signo natūrà Palaimintasis Mykolas Giedraitis – šv. Kazimiero bendraamžis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais (XVII–XVIII a.) gerbtas greta šv. Kazimiero mūsų dienomis vėl grįžta į Šventosios Lietuvos padangę. Beatifikacijos byla parengta, ir tikimasi, kad Palaimintojo Mykolo Giedraičio vardą jau greitai galėsime tarti de jure. Labiausiai tuo rūpinasi Krokuvos Popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto profesorė, habilituota daktarė, Karalienės Jadvygos ordino sesuo Adelajda Sielepin. Mūsų Palaimintasis Mykolas Giedraitis gali tapti mūsų Advento vadovu.



Yra toks posakis: „Palaimintasis Mykolas Giedraitis – nuostabi Lietuvos dovana Lenkijai.“ Šiandien mes sakome, kad sesers Adelajdos žodžiai – nuostabi dovana mums Advento proga.


Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo lapkričio 6–7 dienomis vyko 5-oji mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų paroda MOKYKLA 2015, kurioje jau trečius metus iš eilės kartu su 28 Lietuvos muziejais savo edukaciją pristatė ir Molėtų krašto muziejininkės: Jūratė Dirmienė, Nijolė Aleinikovienė, Erika Andrukonienė, Alfreda Petrauskienė, Tereza Šakienė. Parodos šūkis Mokykla be sienų puikiai atitinka muziejų siekius. Jau keletą metų Lietuvos muziejų asociacija plėtoja MuMo idėją, t.y. „Muziejus – mokyklai“. Muziejai siekia padėti mokykloms įgyvendinti Mokyklos be sienų koncepciją – ieškoti, kurti, atrasti, bendrauti neįprastoje aplinkoje, mokytis neįprastais mokymosi būdais. Šiais metais buvo pristatoma naujovė – muziejai, susibūrę į šešis tematinius klasterius, pristatė jungtines edukacines programas. Molėtų krašto muziejus dalyvavo Gamtos ir namų laboratorijoje kartu su Energetikos ir technikos, Palangos gintaro ir Kretingos muziejais ir pristatė Senąją metrologiją. Susitikimai Litexpo erdvėse griovė stereotipus apie muziejus ir parodė, kokie jie gali būti įdomūs, besikeičiantys ir interaktyvūs.

Viktorija Kazlienė



Tarptautinio tapybos plenero „Molėtai įkvepia dailininkus“ 2015
darbų paroda Alantos dvare

(Viktorijos Kazlienės nuotr.)



Pirmojo ir antrojo kuruotų rezidencijų programos KLAUSINĖJANTYS MENAI etapų pristatymas parodose Iš kur tas balsas — ar iš tavo žando, ar iš mano delno? ir Kai tu mane palikai aš negalėjau nustoti verkti iš juoko
Utenos meno centras, bendradarbiaudamas su Islandijos Simbahöllin Cultural Venue, įgyvendina kuruotų rezidencijų programą KLAUSINĖJANTYS MENAI. Šis projektas suburia per 20 įvairių sričių (šiuolaikinio meno, dizaino, garso meno, humanitarinių mokslų etc.) kūrėjų bendram tikslui – tarpdisciplininio meno sklaidai.
Klausimų kėlimas gali tapti varomąja kultūrinės kaitos priemone, todėl rezidencijų programoje dalyvaujantys menininkai kvestionuoja, analizuoja ir interpretuoja Utenos regiono gyventojam rūpimas temas ir aktualijas. Kas yra google etnografija? Kaip išsaugoti ir pritaikyti senąsias mūsų protėvių technikas? Kodėl daiktus iš sovietmečio irgi vertėtų saugoti? Kaip susijusi bulvė ir potencialumo sąvoka? Kaip miestas galėtų tapti galerija? Arba ką mums nori pasakyti pastatų sienos bei tvoros? Klausimai gali ne tik atverti naujas perespektyvas, bet ir įtakoti permainas.
Kuruotų rezidencijų programos struktūrą sudaro keturi etapai: trys Lietuvoje, Utenos meno centre ir vienas Islandijoje. Kiekvienas etapas turi savo atspirties tašką. I etapas – etnokultūros interpretavimas šiuolaikinio meno ir dizaino priemonėmis. II etapas – viešųjų erdvių analizavimas ir interpretavimas. III etapas – Senojo Testamentas, „Išminties knygų“ apmąstymas. IV etapas – rezidencijų programa Islandijoje. Rezidencijų metu sukurti kūriniai bus pristatomi ne tik Utenoje, bet ir Anykščiuose, Molėtuose bei Zarasuose. Taip pat rezidencijas lydi visuomenei atviri seminarai, edukacinės dirbtuvės, ekskursijos, konferencijos. Molėtuose pristatomi pirmųjų dviejų etapų metu sukurti kūriniai.
Pirmąjame etape dalyvavę meninkai interpretavo etnografijos ir etnologijos temas pasitelkdami šiuolaikinio meno ir dizaino priemones. Jų tyrimų ir veiklos rezultatai pristatomi parodoje Iš kur tas balsas — ar iš tavo žando, ar iš mano delno?. Parodos pavadinimas nurodo į antausį, tiksliau tariant, antausio balsą / garsą, kurio šaltinis tuo pačiu metu yra ir delnas, ir skruostas. Antausis skeliamas tiek pykstant, tiek norint atgaivinti, prižadinti. Šios parodos kontekste pliaukštelėjimas arba antausio garsas žymi į meninkų akiratį patekusių laukų, laikų, strategijų bei pasaulėžiūrų susilietimą. Taigi, sekant šia siūloma logika meno kūrinys yra pliaukštelėjimas, pykstantis arba žadinantis antausis.
Antrąjame etape dalyvaujantys įvairių sričių kūrėjai tyrinėjo ir kvestionavo Utenos regiono viešųjų erdvių sampratą, siekdami ją praplėsti ir padėti suprasti, kad menas gali peržengti galerijų, meno ir kultūros centrų ribas ir aktyviai veikti viešoje miesto erdvėse, keldamas aktualius klausimus, suteikdamas erdvėms naują atmosferą, gyvavimo scenarijus ir vertę.
Parodoje Kai tu mane palikai aš negalėjau nustoti verkti iš juoko svarstoma apie viešumą ir viešasias erdves, tad ir jos pavadinimas neatsitiktinai pasiskolintas iš nežinomo gatvės rašytojo, kuris šiuos žodžius užrašė ant šalia Dauniškio ežero esančio gatvės žibinto. Miesto paviršiuose išraityti užrašai-žinutės yra nematomo gyvenimo liudytojai, ne tik darkantys, pavyzdžiui, naują suolelį, bet ir atspindintys tam tikrus „rašytojų” lūkesčius bei saviraiškos paieškas, siekį būti pamatytam, išgirstam. Šiek tiek grubus, paaugliškas ir stilistiškai bei sintaksiškai neteisingas teiginys-juokelis atsidūręs parodos pavadinime žymi žaismingą, savikritišką ir šiek tiek ironišką parodos atmosferą bei siekį įaugti, susitapatinti su miestu.
Parodas kviečiame apžiūrėti rugsėjo 26 d. 10 – 17 val. Gyd. A. Jauniškio name (Vilniaus g. 54, Molėtai)


EUROPOS PAVELDO DIENOS 2015
PAVELDĖKIME SAVO ATEITĮ
VIDENIŠKIUOSE
(Alvydo Balandos nuotr)


ŽMOGUS NĖRA SKAIČIUS

Holokausto aukų vardų skaitymai Molėtų savivaldybės aikštėje: rugsėjo 22 d., antradienį, nuo 12 val.

Registruotis galima čia: https://www.facebook.com/groups/1400462136950494/1464040457259328/?notif_t=group_activity

Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse įvairiuose Lietuvos miestuose bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus ir pavardes tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako prieš 5 metus Vilniuje gimusios atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.

„Aš tikiuosi, kad tokie skaitymai dar daugiau priartins mus prie istorinės tiesos, kurios neįmanoma paslėpti ar iškreipti“, – taip teigia šiuo metu Izraelyje gyvenantis rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Grigorijus Kanovičius.

Čia daugiau informacijos apie VARDUS ne tik Molėtuose:https://vardu.wordpress.com/

Akimirkos iš renginio >>


Susitikimas su žymiausiu Lietuvos animatoriumi Ilja Bereznicku


Rugsėjo 22 d. 17 val. Molėtų bibliotekos konferencijų salėje vyks susitikimas su žymiausiu Lietuvos animatoriumi Ilja Bereznicku.
Seniai svajojau Europos žydų kultūros dienų proga pasikviest į Molėtus Lietuvos animacinio kino režisierių, dailininką, scenaristą I. Bereznicką. Pažintis turėtų būt jaudinanati, nes I. Bereznicko mama Presmanaitė kilusi iš Molėtų. Ji buvo finansų specialistė, prieš karą dirbo banko valdytojo pavaduotoja, o po karo buvo Vilniaus pramprekybos vyr. buchaltere. „Atvirai šnekant, mano mamytė nedaug man pasakojo apie save. Priežastis – nenoras grįžiti prie tragedijos, prie mano Molėtų šeimos istorijos. Sunku apie tai šnekėti, bet beveik visa jos šeima buvo nužudyta Molėtuose,“– atvirauja žymiausias Lietuvos animatorius. Šių metų Europos žydų kultūros dienos tema „Tiltai“siekiama atkreipti dėmesį į saitus tarp miestų, tarp žmonių, tarp laikmečių.
Ilja Bereznickas gimė Vilniuje 1948 m., yra įgijęs architekto specialybę, dalyvauja karikatūros parodose, iliustruoja knygas, 1985m. baigęs aukštuosius režisūros kursus Maskvoje, įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. Dirbo Lietuvos Kino studijoje animacinių filmų režisieriumi ir dailininku, sukūrė apie 15 animacinių filmų. Filmai ir karikatūros buvo apdovanoti prizais tarptautiniuose kino festivaliuose ir parodose. Dirbo Norvegijoje gamybos režisieriumi studijoje „Filmcameratene“ prie pilnametražio filmo „Giurinas su lapės uodega“. Šis filmas gavo daug apdovanojamų ir buvo pristatytas Kanų kino festivalyje. I. Berznickas 4 metus yra dirbęs Amerikoje, Zanderio legendinio animacinio filmo „Tomas ir Džeris“ režisieriaus studijoje. 2002 m. būtent I.Bereznickas įkūrė animacijos specialybę Vilniaus dailės akademijos Medios meno katedroje, kurioje iki šiol dirba docentu. Per tą laikotarpį parengė vadovėlį „Animacijos menas“. Yra dėstęs animaciją Vizualiųjų menų mokykloje (School of Visual Art) Niujorke.
I. Bereznickas – aktyvus tarptautinių parodų dalyvis, yra pelnęs prizų ir apdovanojimų už karikatūras įvairiuose pasaulio miestuose: Foligno (Italija) – 1990; Marostikoje (Italija) – 1997, 1987; Skopje (Jugoslavija) – 1977, 1983; Gabrovo (Bulgarija) – 1979; Ankaroje (Turkija) – 1978; Vilniuje –1980,2005,2013,2014, Taline – 1976.
Už filmą „Baubas” yra laimėjęs I-ąjį prizą tarptautiniame kino festivalyje Portugalijoje, Tomar mieste. 1988 m. Filmas „ Bermudų žiedas ” yra pelnęs I-ąjį prizą tarptautiniame Sportinių filmų festivalyje Ispanijoje, Bilbao mieste 1990 m. ir gavęs dar vieną prizą tarptautiniame festivalyje „KROK" 1989 m. I. Bereznicko filmas „Atsargiai, vaikai” (1990) yra laimėjęs prizą tarptautiniame TV filmų festivalyje Brno (Čekoslovakija). Filmas „Elektroninis piratas“ (2008) yra pelnęs diplomą tarptautiniame filmų festivalyje Tindi Rindi, Vilniuje 2008, filmas „Bumerangas“ (2012) – Premio Cartoon Kids, Cartoon Club, Rimini-Italy, 2013.
Kūryba, pasiekimai byloja apie talentą, darbštumą. Šalia to, kaip spėjome pajust, I. Bereznickas ir labai malonus žmogus, sutikęs tiesti tiltus, mūsų link.

V. Kazlienė

Susitikimo akimirkos >>>


Tarptautinis tapybos pleneras „Molėtai įkvepia dailininkus“ 2015
2015 09 24-10 02

Uždarymo paroda spalio 2d., penktadienį, Alantos dvare


Molėtų dailės galerijos organizuojami profesionalios tapybos plenerai vyksta nuo 2003 metų. Molėtų apylinkių gamtos grožis, architektūrinis paveldas, istorija, legendos nepalieka abejingų jaunų ir brandžiosios kartos menininkų. Per dvyliką metų į plenerų žemėlapį pateko Videniškiai, Balninkai, Skudutiškis, Girsteitiškis, Inturkė, Mindūnai ir patys Molėtai. Per daugiau nei dešimtmetį kūrybinės laboratorijos, kuriose dalyvaudavo dažniausiai tik jauni, neseniai dailės akadamijas baigę menininkai, išaugo į tarptautinius tapybos plenerus, kuriuose susiburia žinomi Lietuvos klasikai, talentingi aktyviai kuriantys jauni autoriai. Nuo pirmųjų Molėtų dailės galerijos organizuotų plenerų vyksta tarptautiniai mainai - kviečiami kitų šalių tapytojai.
2015 metais pleneras planuojamas Alantos (tarmiškai – Aluntos) miestelyje. Kalvotas kelias į jį iš Molėtų pasižymi staigiais, banguotais pakilimais ir nusileidimais. Pačioje Alantoje dėmesio vertas ne vienas kultūros paveldo objektas – senoji karčema, medinė sinagoga, giminių Pac-Pomarnackių giminei priklausęs dvaras (kadaise buvęs Radvilų nuosavybe) su dideliu parku, romantiškais tvenkiniais, jų krantus jungenčiais liepteliais. Miestelio simboliu taip pat yra iš tolo šviečianti balta neoromaninio stiliaus bažnyčia. Vaizdingos yra ir Alantos apylinkės su dideliais obelų sodais, sraunia ir šalta Virintos upele, Duobio, Liežio ir kitais ežerais, piliakalniais. Netoliese stūkso padavimais ir pasakojimais apipintas gamtos bei mitologijos paminklas – Valiulio akmuo.
Šį rudenį su lietuvių autoriais Alantoje kurs menininkais iš Latvijos ir Rumunijos. Plenero uždarymo paroda vyks spalio 2 dieną (penktadienį), 17 valandą Alantos dvare.

Dalyviai: Aistė Gabrielė Černiūtė (Vilnius-Molėtai), Rūta Eidukaitytė (Vilnius), Ričardas Garbačiauskas (Šiauliai), Rasa Leonavičiūtė (Alanta), Jūratė Mitalienė (Utena), Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė (Vilnius), Ieva Liepina (Ryga, Latvija), Sorin Nicodim (Timišoara, Rumunija), Adasa Skliutauskaitė (Vilnius), Arvydas Kašauskas (Vilnius).

Plenero parodos atidarymo akimirkos >>>


Virtualus reportažas >>>


Videniškių vienuolyno muziejuje

Grupinė tapybos paroda

ANGELAI

Dalyviai: Paulius Arlauskas, Asta Baltia, Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė, Ričardas Garbačiauskas, Živilė Jasutytė, Raimonda Jatkevičiūtė, Sigutė Maslauskaitė, Andrius Makarevičius, Jūratė Mitalienė, Kostas Poškus, Vidas Poškus, Giedrė Riškutė, Raimondas Savickas, Adasa Skliutauskaitė, Mindaugas Skudutis, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė, Lina Zavadskė.

Atidarymas: rugsėjo 4 d. (penktadienį), 13 val.

Plačiau >>>


Rugpjūčio 1 dieną kviečia EŽERŲ ŠVENTĖ MINDŪNUOSE

„Vartai į Žvejybos rojų atidaryti!“– sako Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas. Vasarą Mindūnai tampa šio rojaus epicentru. Būtent čia, Mindūnuose, šių metų žiemą buvo pasirašyta Žvejybos rojaus įkūrimo sutartis tarp Aplinkos ministerijos, Zarasų bei Molėtų savivaldybių. Bet tikrasis rojus gali būti juntamas tik vasarą, kai šiose apylinkėse išties knibžda poilsiautojų, kai susiburiama ežerų krašto tradicijų puoselėjimui. Todėl rugpjūčio 1 d., šeštadienį, visus vasaros molėtiškius kviečia Ežerų šventė.

Nuo 12 val. svečių laukiame šventiniame turgelyje, kur kunkuliuos ir gardžiausius kvapus skleis išgarsintoji Rimydžių žuvienė, kepta bei vietoje rūkyta žuvis, bus demonstruojami senieji amatai – verpimo, tinklo mezgimo, žvakių liejimo, lipdymo iš molio, juostų pynimo, žvejybinių mazgų rišimo. Žymus lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistras Egidijus Virbašius demonstruos senovinius ragus, pasakos, kaip jie buvo naudojami muzikos instrumentų gamybai, kiekvienas norintis galės jais pagroti, informatikos specialistai iš Kauno Tadas Žiemys ir Egidijus Vaškevičius pristatys žaidimą-mobilią aplikaciją „Ežerų žvejybos muziejus“.

Gražu ir simboliška, kad „Ežerūnu“ pasivadino Molėtų profesionalus krepšinio klubas. Sporto mėgėjų lauks Molėtų krepšinio šio klubo krepšinio turnyras „3x3“ Mindūnų krepšinio aikštelėje, Orientacininkų sporto varžybos (registracija 11 val.). 14.00–16.00 Moterų tinklinio varžybos „4x4“ (registracija iki liepos 31 d.: sportas@moletai.lt arba tel. 8 383 51479).

12–14 val. Šniūrų kaime, Siesarties ežero pakrantėje, galima bus stebėti, kaip ruošiamasi Lietuvos spiningautojų lygos varžyboms. „Įdomiausia pasiruošimas, po to žvejai sėda į motorines valtis ir lyg Formulės vairuotojai išburzgia į ežero platumas“, – pasakoja prisiekęs spiningavimo varžybų dalyvis molėtiškis Sigitas Lukšta.

12.30–13.30 val. Amatų centre bus rodomas dokumentinis režisierių Akvilės Anglickaitės bei Irmos Stanaitytės filmas „Ežerų dugne“, kuriame galima bus pamatyti tūkstantmečius nesikeitusį šalia Mindūnų slypintį Baltųjų Lakajų ežero povandeninį pasaulį.

14 val. šventę simboliškai atidarys mitologinis ežerų personažas Ežerinis (Algirdas Breidokas), jam talkins žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Jie teisėjaus pačiose smagiausiose, unikaliausiose varžytuvėse – tai sviesto mušimo varžytuvėse senovinėmis sviestamušėmis – „boikomis“ (registracija 14.30 val.). Paties šviežiausio šio krašto sviesto bus galima paragaut su skaniausia šio krašto duona. Su palinkėjimais, dainomis, patarlėmis, mįslėmis ar anekdotais apie ežerus ir žvejybą lankytojai galės ragauti šventinę žuvienę, domėtis amatininkų gaminiais, pamėginti lipdyti iš molio. Tradicinei Ežerų šventės „Žvejo žuvienei“ labiausiai tinka Mindūnų ežerų žuvys, kurių visada pagauna vaišingiausias Mindūnų žvejas Albertas Kaminskas. Žuvienę žada virt ir mindūniškių kaimynės iš Kaltanėnų. Veiks abi Ežerų žvejybos muziejaus rūkyklos, kuriose bus rūkomos seliavos. Lankytojai ne tik ragaus žuvienę, pačią skaniausią išsirinks, bet galės sužinot šios srities kulinarinių gudrybių. Šventėje dalyvaus kulinarinio paveldo tyrinėtoja Birutė Imbrasienė.

Muziejaus kieme koncertuos vietinis Mindūnų mišrus vokalinis ansamblis, vadovaujamas tos pačios garsiosios žuvienės virėjos Irenos Rimydienės, Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos GUBOJA Spalvų orkestras iš Vilniaus (Valerija ir Romualdas Brūzgai), bardas Vincas Bundza iš Kauno, liaudiškos muzikos kapela iš Ukmergės „Provincija“, vadovaujama Alvydo Padriezo.

Šventės dalyviai galės apžiūrėt muziejaus teritorijoje įsikūrusių amatininkų kiemelius, muziejaus ekspoziciją, 12.00–17.00 val. Medžioklės ekspozicijoje ekskursijas ves garsus medžiotojas Antanas Truskauskas.

15.00 val. vyks Mindūnų vyrų mažojo futbolo turnyras.

Šventėje dalyvaus Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo narys Petras Čimbaras, Žemės ūkio ministerijos viceministrė Lina Kujalytė, Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos departamento direktorius Laimutis Budrys, Lietuvos gamtos tyrimų cento mokslininkai dr. Egidijus Bukelskis ir dr. Vytautas Kesminas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Sigitas Žvinys, LKSKA asociacijos ,,Nemunas‘‘ pirmininkas Kęstutis Levickis, garsus etnologas Libertas Klimka, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys ir didžiulis būrys žvejų iš visos Aukštaitijos.

Susiburkime visi, jauni ir seni, ežerų krašto tradicijų puoselėjimui, artimesnei pažinčiai su mūsų krašto savastimi, su „Žvejybos rojaus“ aplinka, kulinariniu paveldu, pramogomis. Ežerų šventė tam pati tinkamiausia proga.

Organizatoriai:

Molėtų krašto muziejus, Klubas KOPS

Partneriai ir rėmėjai:

Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“,

Molėtų savivaldybė, Mindūnų seniūnija,

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija,

Molėtų sporto centras,

Krepšinio klubas „Ežerūnas“,

Mindūnų bendruomenė,

Sportinės žūklės klubas ,,Ešerys“,

Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacija,

Arvydo Paškevičiaus „Žūklė“,

IĮ ,,Valtinė‘‘,

Molėtų TVIC,

Švenčionių rajono Kaltanėnų kaimo bendruomenė,

Alantos TVM,

A&E Baldai. (Baldų gamybos įmonė)

UAB „Romnesa“,

UAB „Sevila“,

Švenčionių rajono savivaldybės Švenčionėlių miesto kultūros centro Kaltanėnų filialas,

Danieliaus Ažubalio fotografijos firma,

UAB „Normark“

Informaciniai rėmėjai:

Laikraščiai „Vilnis“, „Molėtų žinios“, „Labanoro takais“

Viktorija Kazlienė Jono Bareikio nuotraukos iš 2014 m. Ežerų šventės

tel:+370 383 51138,+370 682 14595, fax:+370 383 51138

e-mail: muziejus@moletai.lt



Plačiau >>>


Plačiau >>>


MOLĖTŲ PARAPIJOS NAMUOSE

FOTOGRAFIJOS DARBŲ PARODA “BUDĖK”

Algimantas ir Mindaugas /Broliai/ Černiauskai



1944 m. pabaigoje Kulundžių ir Radžiūnų kaimo jauni vyrai ruošėsi eiti į sovietinę kariuomenę. 1944 m. gruodžio 2 d. į kaimą įsiveržė būrys stribų iš Giedraičių. Kaime surinko nesislapstančius 5 jaunuolius ir vieną vyrą, tinkanti tarnybai kariuomenėje. Liepė jiems paimti maisto, gerus batus ir išsivarė į Giedraičius. Ryte visi buvo rasti žiauriai nužudyti kaimo pakrašty. Kam akys išdurtos, kam liežuvis nupjautas... Laidoti kapinėse tarybų valdžia neleido. Pusbrolius Aleksą ir Kazį Virgailius šeima su didžiule baime, apvynioję karstus šiaudais, naktį nuvežė į Giedraičių kapines. Kunigas dalyvauti laidotuvėse pabijojo, bet davė šventinto vandens. Nužudytus Stasį ir Aleksą Lazauskus, Aleksą Mikšėną ir Stasį Kraniauską artimieji palaidojo savo žemėje. Nužudyto Stasio Kraniausko tėvas, nuvilkęs nuo sūnaus durtuvais subadytą švarką, sulopė ir apsirengęs jį kiekvieną sekmadienį šiuo keliu eidavo į bažnyčią...


Kelias į Kulundžius. 2015m.


Mes daug ką paslepiam tyloj, po žodžiais, rūbais, bet iš tiesų neturim nieko savo, nors popieriais mojuojam nuosavybės.

Ne mano šie laukai, ne mano. Ir pievos šios ne mano. Miškai ir ežerai, ir upės – ne mano juk, ne mano... Užaugs takai, kuriuos numyniau, keliai užaks ir pamatai namų, kuriuos stačiau, sunyks... Šitam gyvenimo kely mana tik Atmintis, kuria darbai, veiksmai, jausmai pavirsta. Nuo lūpų nupleveno džiaugsmas, ištirpo laimė debesy... Lyg akmeniu užspaudžiu savo baimę, paklydimą, nedorą veiksmą ir nusikaltimą, skriaudą, neteisybę. Retežiais neuronų pačioj akių gelmėj kalu prie dugno, kad negrįžtu. Bet kartais jie pabėga ir mano lūpom gieda savo būtį. Juk jie gyvi, jie laukia varpo gausmo, savo valandos, kada pakils ir atsistos šalia.

Ši paroda apie gyvenimo Atmintį, kuri slypi ne tik akyse ir lūpose, bet ir kelio vingyje, išdžiūvusiame nuo žmogaus skausmo medyje, senoje nuotraukoje ar svyrančiame kryžiaus ženkle.

Algimantas ir Mindaugas /Broliai/ Černiauskai


DĖKOJAME ŽMONĖMS, ATVĖRUSIAMS SAVO NAMŲ DURIS IR ATMINTĮ
DĖKOJAME LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ BENDRIJAI, PARĖMUSIAI NUOTRAUKŲ SPAUSDINIMĄ

2015 birželio 19–liepos 31 d. atidarymas 19 val.

Parodos atidarymo akimirkos >>>


VIDENIŠKIŲ VIENUOLYNO MUZIEJAUS ATIDARYMAS

Alvydo Balandos nuotr.


Palaimintojo Mykolo Giedraičio diena

2015 06 04


11.00 Šv. Mišios Videniškių bažnyčioje
Dalyvauja Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupijos zakristijonai
12.00 ekskursija vienuolyne ir Baltadvario pilies bei Liesėnų piliakalnių lankymas

Renginio akimirkos (V. Kazlienės nuotr.) >>>


2015 04 10

Pranešimą spaudai skaityti čia >>>


2015 04 16

Plačiau apie parodą >>>


2015 03 09

Molėtų dailės galerijoje

XVII tradicinė dailės ir fotografijos premijos
paroda-konkursas

2015 03 11–04 13

Atidarymas 12 val.

Plačiau apie parodą >>>


2015 02 23

Reportažas apie vykusią Žiemos žūklės šventę Mindūnuose
2015 vasario 21 d.


PRANEŠIMAS SPAUDAI

2015.02.13

Dvidešimtoji Žiemos žūklės šventė Mindūnuose

Viktorija Kazlienė, Molėtų krašto muziejaus direktorė, tel. +370 383 51138,+370 682 14595, muziejus@moletai.lt

Vasario 21 d. Mindūnuose vyks jubiliejinė – dvidešimtoji Žiemos žūklės šventė. Ši šventė pateko į įspūdingiausių, įdomiausių, smagiausių, išskirtiniausių „Terra Publicos“ išgarsintų Lietuvos švenčių šimtuką. Tradicinė Žiemos žūklės šventė MINDŪNAI 2015 šiemet ypatinga: tą dieną Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pasirašys „Žvejybos rojaus“ projekto sutartį su Molėtų ir Zarasų rajonais. „Žvejybos rojaus“ projektas padės atkurti sunykusius žuvų išteklius ir pritrauks daugybę žvejybos entuziastų. Įžuvinimui ketinama kasmet skirti maždaug 86,8 tūkst. €, nuspręsta įžuvinti ežerus Lietuvoje populiariomis plėšriosiomis žuvimis. Žvejybos šventė – pati tinkamiausia proga šios sutarties pasirašymui.

Žūklės varžybose dalyvaus žvejai iš Latvijos. Kviečiame 7–7.45 val. registruotis Ežerų žvejybos muziejuje į Tarptautines poledinės žiemos žūklės varžytuves (startinis mokestis 5 €).

8–10 val. „Visos Baltųjų Lakajų ežero žuvys, slėpkitės!“– startuoja Poledinės žūklės žvejai-varžovai! 10.30 val. vyks Ekečių gręžimo varžybos ir simbolinis Baltųjų Lakajų ežero įžuvinimo ritualas.

Tradicinė Mindūnų ŽŽ mugė Ežerų žvejybos muziejaus kieme prasidės 10 val. Čia galima bus sutikt įspūdingiausių žuvų drožėją zarasiškį Gediminą Kairį, žuvų kulinarinio paveldo gamintoją Snieguolę Statkuvienę, Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos gaminių pardavėjus, nusipirkt UAB „Vasaknos“ žuvininkystės ūkyje užaugintų eršketų, upėtakių.

Vyks skaniausios žuvienės konkursas. Vienas geriausių dabartinių Lietuvos virtuvės šefų mindūniškis Tomas Rimydis su mama Irena stos prie savo firminės išgarsintos žuvienės katilo. Jų žuvienei tinka tik Mindūnų ežerų žuvys, kurių visada pagauna garsiausias Mindūnų žvejas Albertas Kaminskas, šiai šventei parūpinsiąs ir visą antrąjį mindūniškių Žvejo žuvienės katilą. Trečią katilą kais kaimynės iš Kaltanėnų. Ketvirtajame katiliuke pačią tikriausią vietinę žuvienę virs ir žuvų rūkymą pjuvenomis demonstruos šalia Mindūnų esančios Juodakampio kaimo turizmo sodybos šeimininkas Vaidotas Laurinavičius. Su žuvienių specialistais rungtis nutarė Molėtų kultūros centro ir Alantos TVM kolektyvai.

Veiks ir abi Ežerų žvejybos muziejaus rūkyklos, prižiūrimos mindūniškio žvejo Gintaro Vyšniausko, Birutė Dirmienė keps stinteles. Lankytojai ne tik ragaus žuvienę, pačią skaniausią išsirinks, bet galės sužinot, kaip atskirt tikrą žuvienę nuo žuvies sriubos, išgirst neįtikėtinų šios srities kulinarinių gudrybių iš pačių tikriausių šios srities meistrų.

Atliepdami etnografinių regionų metų temai, šiemet pakvietėm koncertuot pačius smagiausius liaudiškos muzikos atlikėjus: Zarasų kapelą „Čir-vir- vyrai“, vadovaujamą Gintaro Andrijausko, Molėtų armonikierius Kęstutį Kuzmicką, Algimantą Mieliauską, Marijoną Diką, jaunąją Dranseikų šeimos kapelą ir Valės Umbrasienės vadovaujamą kapelą „Luokesa“.

11.00 val. tradicine mindūniškių daina „Esu daug matęs, daug regėjęs“ pasitiksime žvejus su laimikiu. Ežerų dievas Ežerinis – renginio vedėjas Algirdas Breidokas – kvies į „Žvejybos rojų“. Visus sveikins Mindūnų seniūnė Virginija Salapėtienė, Molėtų meras Stasys Žvinys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Zarasų rajono meras Arvydas Steponavičius.

Šventėje bus ką veikt visokiausių pomėgių lankytojams. Pirmą kartą kviečiame į jau veikiantį Amatų centrą, kuriame bus demonstruojama „Žvejybos rojaus“ projekto palaikymo meninė akcija „Žuvų karoliai“ ir „Ežero dugnas“, amatininkė Jūratė Kerulienė mokys velti žuvytes iš vilnos, o keramikė Erika Andrikonienė aiškins, kaip žuvytes galima padaryti iš molio, Jūratė Dirmienė mokys rišt žvejybinius mazgus, Vytautas Šemelis drožinės. Į skulptoriaus Vido Stepanavičiaus sukurtas žuvyčių skulptūrėlių formas žvakeles-žuvytes lies sertifikuota amatininkė Nijolė Aleinikovienė. Didžiajame Amatų centro ekrane bus pristatytas naujas Ežerų žvejybos muziejaus žaidimas mobiliesiems įrenginiams, bus galimybė pasižiūrėt dokumentinį trumpametražį filmą apie Luokesų ežero polinę gyvenvietę.

Šalia krepšinio aikštelės bus organizuotas pramoginis šaudymas iš lanko, virvės traukimo ir orientavimosi sporto varžybos, pasivažinėjimas žirgais žemaitukais, rąsto pjovimas ir šventinio suvenyro gaminimas.

Suomijos įmonių grupė Rapala VMC yra vienas iš didžiausių žūklės prekių gamintojas pasaulyje. „Normark“ UAB, oficialus Rapala VMC kompanijos atstovas Lietuvoje, savo veikloje skiria ypatingą dėmesį rekreacinės mėgėjiškos žūklės populiarinimui. Džiugu, jog šiais metais Rapala prisideda ir prie didžiausios žiemos šventės Mindūnuose rėmimo ir organizavimo.

Šventės metu Rapala žada daug smagių emocijų. Jūs galėsite išbandyti savo jėgas Rapala ekečių gręžimo varžybose. Švęsdama vieno iš savo gaminių – švytuoklių Rapala Jigging Rap – penkiasdešimtmetį, kompanija žada surengti ir taiklumo bei susikaupimo pareikalausiančią rungtį. Jos metu galėsite laimėti, o tiksliau pasakius, pataikyti ir pasiimti jubiliejinių Rapala Jigging Rap švytuoklių, kurias naudodami sugausite daug gražių ir didelių laimikių.

Rapala bus ir pagrindinis prizų už žvejybines rungtis rėmėjas bei įsteigs daug įvairių apdovanojimų, tokių kaip prizą už didžiausią varžybų metu sugautą žuvį, jauniausio varžybų dalyvio nominaciją ir kt. Vaikų žūklės rungtyje Rapala taip pat yra paruošusi staigmenų, tad šiemet tai bus ne tik didžiausia, bet panašu jog ir dosniausia Mindūnų žiemos šventė per visą jos istoriją!

11–11.30 val. prie Mindūnų krepšinio aikštelės (arba iš anksto el. paštu info@klajunas.lt) registruokitės į OK klubo „Klajūnas“ rengiamas Orientacininkų varžybas „Mindūnų snaigė 2015“, kurios prasidės 12 val. Rezultatų paskelbimas 13.30 val.

Ypatingas rungtis-atrakcijas žada organizuoti Molėtų Krašto apsaugos savanorių pajėgos: šovinių dėžės laikymą ant ištiestų rankų, kareiviško bato mėtymą.

Futbolo aikštelėje vyks tradicinės mindūniškių lenktynes valtimis.

Jaunesnius lankytojus kviečiame pašaudyti dažasvydžio šautuvais miškelyje šalia rūkyklų.

Pirmą kartą molėtiškiai turės galimybę išvysti karšto oro balioną „Molėtai“, kurį pristatys Molėtų oreivių klubas. Molėtiškis skulptorius Vidas Stepanavičius užburs lankytojus demonstruodamas ledo skulptūros „Žuvis“ gimimą.

Šaškių ir Šachmatų mėgėjus kviečiame 9.00–9.30 val. Mindūnų seniūnijos patalpose registruotis į turnyrus, kurie vyks 10.00. Rezultatų paskelbimas 12.30 val.

Sena sakmė byloja, kad seniai seniai netoli Mindūnų, kur dabar tyvuliuoja ežeriukas, vardu Ežerinis, gyveno berniukas, kurį visi vadino Ežeriniu. Jis nieko daugiau neveikė tik vaikščiojo ežero pakrantėmis. Kartą taip vaikščiodamas duonos kriaukšlele pavaišino sergančią karalaitę, o toji pažadėjo tekėti už jo. Pavydus turtuolio vaikas nuskandino Ežerinį, bet vandenų valdovė Vandenė išmokė berniuką groti stebuklingu lumzdeliu, kurio grojimas vėliau pagydė sergančią karalaitę. Taip Ežerinis iš tikrųjų tapo karalaitės jaunikiu, o ežerėlis buvo pavadintas gražiu Ežerinio vardu.

Ežerinis lietuvių mitologijoje – ežerų dievas, būtybė gyvenanti kiekviename ežere. Tai tokį gražų molėtišką mitologinį personažą žada įkūnyti renginio vedėjas Algirdas Breidokas.

Su palinkėjimais, dainomis, patarlėmis, mįslėmis ar anekdotais apie ežerus ir žvejybą didžiulį laužą uždegsim, žuvienes visi ragausim, pačią skaniausią išrinksime.

12.30 val. vyks Žūklės varžybų nugalėtojų apdovanojimas, svečiai bus kviečiami aplankyti muziejų, galima bus apžiūrėt Gedimino Kisieliaus, Broniaus ir Gedimino Šatkauskų sukurtas blizges, kurioms suteiktas Tautinio paveldo produktų A kategorijos sertifikatas ir Aukštaitijos nacionalinio parko produkto ženklo pažymėjimas.

Šventėje dalyvaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, viceministras Linas Jonauskas, Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, Zarasų rajono meras Arvydas Steponavičius, Seimo nariai Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, Molėtų dekanas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, LKSKA asociacijos ,,Nemunas‘‘ pirmininkas Kęstutis Levickis, Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius, garsiausias Molėtų krašto žvejas Sigitas Lukšta ir kt.

14.30 val. žmonėms bus suteikta unikali galimybė stebėti senovinį stintelių gaudymą sukant „bobą“ ant Baltųjų Lakajų ežero. Žieminiais traukiamaisiais tinklais „nevadais“ žūklaus 10–11 žvejų, vadovaujamų „galmeisterio“, mindūniškiai jį vadina „zavadyla“. Šį vaidmenį atliks sertifikuotas tradicinės žvejybos amatininkas Albertas Kaminskas. „Zavadyla“ parenka tinklo leidimo vietą – valkšną. Valkšna – tai vienu tinklo vilkimu užimamas ruožas ežere. Baltųjų Lakajų ežere žvejai traukdavo 15 valkšnų, kurių kiekviena turėjo savo pavadinimą: „Tička“, Pamiškė, Mataliai (Sakydavo „Važiuosma pa Mataliais traukt“), prie Šaltapalankio, prie „majako“, prie Grūsio rago, link Kačergų, dvi valkšnos prie Pušinės salos, Keliovietėje, dvi valkšnos Palakajos rage, dvi valkšnos prie Beržinės salos, prie Antalakajos rago, prie Mažosios salelės.

Žvejyba traukiamuoju tinklu labai sudėtinga. Peikininkai peikenomis iškirs didelę eketę, vadinamą „įlaidą“ (mindūniškiai ją vadina „podačia“) tinklui įleisti, o nuo „podačios“ į priešingas puses, maždaug kas 30 m, kirs daug eketėlių (iki 200) iš abiejų pusių tinklo sparnams ištempti. Tinklas turi ir per vidurį įsiūtą maišą (mindūniškiai jį vadina „motnia“). Valkšnos viduje kertama viena didelė eketė – išvalka tinklui ištraukt, mindūniškiai ją vadina „vyjemka“. Viskam vadovaus „galmeisteris“, šakelėmis pažymėdamas ekečių vietas. Žvejai „šatravariai“ pakiš prie tinklo sparnų virvių (mugų) pririštas kartis ir šakėmis bei kabliais jas stums iškirstų ekečių kryptimis ir taip trauks tinklo sparnus. Abu į vandenį įleisti sparnai traukiami lygiagrečiai, iš pradžių rankomis, o paskui sukami ant statinių, vadinamų „bobomis. „Bobą“ suks keturi vyrai, o penktasis reguliuos virvę, kad ši tolygiai vyniotųsi. Tai pats sudėtingiausias žvejybos tinklais būdas, Mindūnuose naudojamas iki šių dienų. Žiūrovai turės stebėti nuo kranto ir laukti galimybės nusipirkt pačių šviežiausių senoviškai sužvejotų stintelių.

Susiburkime visi, jauni ir seni, ežerų krašto tradicijų puoselėjimui, artimesnei pažinčiai su vietos dvasia, aplinka, kulinariniu paveldu, mūsiškomis pramogomis. Mindūnai tam tinkama vieta.


Ledo skulptūros „Žuvis“ projektas, autorius Vidas Stepanavičius

Valento Laurinavičiaus nuotr.

Šventės planas pdf

Šventės programa pdf


2015 02 12

Molėtų dailės galerija

Molėtų gimnazijos meninių fotografijų paroda
„Čia Lietuva“

2015 02 1603 09

Parodos atidarymas 12 val.

Plačiau >>>


2015 01 06

Algimantas Vėjalis



Fotografijų paroda „Vaiskuma“


2015 01 1002 14

Parodos atidarymas 14 val.

Plačiau >>>


2015 01 02

Mindūnuose atidaryta Mitologinių žuvies simbolių paroda

Plačiau>>>


2014 12 08

Atidarymas 2014 12 09, antradienį, 16 val.

2014 metų gegužės mėnesį Mindūnuose (Molėtų raj.) vykusiame tarptautiniame tapybos plenere dalyvavo Lietuvos menininkai ir svečiai iš Vokietijos bei Lenkijos.

Birželio 27-29 dienomis Molio šventės metu pagrindinėje Molėtų miesto gatvėje esančiame istoriniame (gydytojo A.Jauniškio) name veikė atviros meno dirbtuvės ir plenere sukurtų darbų paroda. Šiame sename pastate, kažkada buvusiame raudonų molio plytų ir gražiausiame Molėtuose, gyveno Molėtų daktaras A. Jauniškis, po karo buvo NKVD būstinė, dar vėliau teismas ir prokuratūra. Tai didelis dviejų aukštų namas, su palėpe ir romantišku balkonėliu į gatvę, stovintis daugybę metų tuščias, tarsi užsnūdęs. Birželio pabaigoje pastate kvepėjo aliejiniai dažai, klegėjo dailininkų ir žiūrovų balsai. Kambariuose vyko šešiolika menininkų autorinių parodų.

Tarptautinio tapybos plenero paroda „Molėtai įkvepia dailininkus“ - tai vykusio plenero, šiltos vasaros atgarsis.
Parodoje pristatomi ne tik plenero metu tapyti kūriniai. Nemažai idėjų, temų, motyvų autoriai parsivežė į savo dirbtuves ir ten tęsė darbus. Studijose nutapytuose paveiksluose taip pat galima atpažinti pavasarišką ir vasarišką laiką, Joninių dvasios nutviekstas nuotaikas, Molėtų miesto vaizdus, žmones, ežerus ir miškus.
Plenero parodos atidaryme bus pristatytas atvirukų rinkinys „Molėtai įkvepia dailininkus“. Jame atrinkti po vieną 2014 metais Molėtuose kūrusių menininkų darbą.

Parodoje dalyvauja: Joanna Rusinek (Sopotas), Filip Kalkowski ( Sopotas), Jūratė Mitalienė (Utena), Arvydas Kašauskas (Vilnius), Rebeka Bruder (Vilnius-Kaunas), Rūta Eidukaitytė (Vilnius-Dusetos), Aistė Gabrielė Černiūtė (Vilnius-Molėtai),Rasa Leonavičiūtė (Molėtai-Alanta), Aleksandras Vozbinas (Vilnius-Molėtai), Vaclovas Vilūnas (Molėtai), Mindaugas Skudutis(Vilnius), Adasa Skliutauskaitė (Vilnius), Siuzi Vier ( Rostokas), Wiebke Loseries (Rostokas), Vidas Poškus ( Alytus-Vilnius), Edita Mali (Vilnius)

Plačiau >>>


2014 12 04

Kijėlių specialiojo ugdymo centro mokinių darbelių paroda
„Molinukai, lipdinukai“

2014 12 04

Plačiau >>>


2014 11 24

Geriausių 2014 metų edukacinių programų konkursą laimėjo
Molėtų krašto muziejus

Lapkričio 21 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO vykusioje 4-ojoje mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje MOKYKLA 2014 kartu su trisdešimčia kitų Lietuvos muziejų dalyvavęs Molėtų krašto muziejus laimėjo IDĖJŲ MUGĖS – geriausių 2014 metų edukacinių programų – konkursą. Šį nepaprastai garbingą prizą pelnė Etnografinės sodybos ir dangaus šviesulių stebyklos vedėjas Jonas Vaiškūnas, konkurse pristatęs edukacinę programą „Edukacija Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje“.
Jonas Vaiškūnas – žymus žmogus, ir ne tik Molėtuose. Jo edukacinė programa išsiskyrė iš kitų ir forma, ir turiniu. J. Vaiškūnas pasakojo auditorijai, kaip muziejininkas dirba, kai nėra muziejaus. Darbo vieta – miškas, žolė, saulė, lietus. Tada muziejininko darbas – žmones priartinti prie aplinkos, kai gamtą žmogus skaitydavo kaip tam tikrus ženklus. Kai žmogus, žiūrėdamas į dangų, galvojo apie dangaus ženklų reikšmes. Saulė – visada deganti ugnis. J. Vaiškūnas edukaciją siūlė vadinti švietimu, nes jis Dangaus šviesulių stebykloje gi užkuria ugnį, atsistoja prie ugnies ir kalba: „Sukūrėm ugnį, ir ši kūryba skirta saugojimui, kūrybai ir švietimui. Kuo svarbus dangus? Be dangaus – nė žingsnio. Dabar žiūrim į piniginę – ne į dangų. Seniausi pinigai – saulė, mėnulis, žvaigždės...“
Pabaigoje J. Vaiškūnas juokavo, kad dabar jam labai sunku bus išmokt dirbt patalpoje, nes šių metų gruodžio 15 d. baigiamas vykdyti LEADER projektas „Molėtų krašto muziejaus amatų kiemelis Etnografinėje sodyboje“, kurio apimtis 432 188 Lt., ir jis, pabaigęs visus projekto darbus, teisėtai įžengs į atstatytą etnografinę pirkią.
„Idėjų mugėje“ matėme visą edukacinių užsiėmimų formų įvairovę – nuo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus legendinės klaipėdietiškos virtuvės, Alytaus kraštotyros muziejaus tarmių programos iki virtualių žaidimų, kaip kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso „Sovietinis inkubatorius“. Tris geriausius užsiėmimus sukūrę muziejai apdovanoti žalvarine „Bitės“ figūrėle. Nominacijų pavadinimai: „Gera idėja“, „Labai gera idėja“ ir „Geriausia idėja 2014“, kuri nuo šiol puoš Etnografinės sodybos ekspoziciją.
Mes, muziejininkai, labai džiaugiamės turėdami kolektyve tokį narį ir juokaujame, kad dabar tikrai niekas negalės pasakyt, kad Molėtų muziejuje prastai vykdoma edukacinė veikla. Juo labiau, kad kūrybingoje muziejų edukacinėje saloje „MuMo“ („Muziejus – Mokyklai“) turėjo ką parodyti visos muziejininkės: Virginija Bareikienė, Jūratė Dirmienė, Nijolė Aleinikovienė, Tereza Šakienė, Alfreda Petrauskienė, Daina Bajerčiūtė-Zelkevičienė, Viktorija Kazlienė. Maža to, į šią veiklą įsitraukė ir labai gražiai talkino skulptorius Vidas Stepanavičius, IT specialistas Tadas Žiemys. Teorijų toje parodoje nedėstėme jokių. Viską buvom paruošę išbandymui, potyriams, kūrybai. Tokiais principais ir vadovaujamės rengdami savo edukacines programas. Šioje parodoje dar sykį įsitikinome, kad niekas neieško žinių: išmėgindami naujausią, dar tik ruošiamą „Smart“ muziejaus programėlę, ištyrėme, kad komandos „sužinok daugiau“ nepasirinko nei vienas vaikas ir nei vienas suaugęs.

Viktorija Kazlienė


2014 10 28

Ežerų žvejybos muziejaus mobili aplikacija laimėjo pagrindinį prizą (300 000 Lt)
tarptautiniame konkurse „App Camp 2014“


Iš kairės stovi V. Kazlienė, M. Vaškevičius, T. Žiemys, R. Laužikas, M. Bardas, I.Vosyliūtė, sėdi "Fairy tale" komanda, t.y. kito VVU prizo laimėtojai



„Smart museum“ – taip vadinasi Ežerų žvejybos muziejaus mobili aplikacija „App Camp 2014“ dirbtuvėse Mykolo Romerio universitete vykusiame renginyje laimėjusi absoliučiai didžiausią prizą – net 300 000 litų vertės viešinimo ir reklamos paketą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žiniasklaidos priemonėse.
Spalio 24–26 dienomis Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, buvo atvertos didžiausios kasmetinės mobiliųjų aplikacijų dirbtuvės Baltijos ir Skandinavijos regione „App Camp 2014“. Jau penktą kartą App Camp sukviečia kūrybingiausius aplikacijų kūrėjus į trijų dienų sesiją, kurioje originalios idėjos ir praktiški sumanymai virsta realiais sprendimais. Tai verslo ir mobilių inovacijų renginys, kuriame dalyvaujantys turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš 60 įvairių sričių profesionalų. Dirbtuvių mentorių komandoje – marketingo, aplikacijų dizaino, verslo plėtojimo, IT bei investicijų pritraukimo ekspertai iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Mažo Mindūnų kaimo Ežerų žvejybos muziejaus iššūkis šiame verslo konkurse buvo absoliuti naujovė. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros vedėjas doc. R. Laužikas, bendradarbiaudamas su Molėtų krašto muziejumi, pakvietė suvienyti Ežerų žvejybos muziejaus projektus ir sudalyvauti „App Camp 2014“ formuojant iššūkį, kurių laimėtojams – Tadui Žiemiui, Mantui Vaškevičiui, kuriems talkino dizainerė Asta Barišauskaitė, – universitetas skyrė prizą – 4500 litų.
Delfi portale skelbiama „Geriausia mobiliąja aplikacija, skirta žvejybos istorijos išsaugojimui, paskelbta „Smart museum“ aplikacija, skirta Mindūnų žvejybos muziejui, įsikūrusiam Molėtų krašte. Ši aplikacija padės interaktyviai keliauti po muziejų, susipažinti su eksponatais, pakvies daugiau apie žvejybos istoriją ir žuvis sužinoti pasitelkiant interaktyvius žaidimus ir mokomąsias viktorinas.
Ir trečiasis Ežerų žvejybos muziejaus laimėjimas: „Geriausia programėle Windows platformai paskelbta mobilioji aplikacija, skirta žvejybos istorijai išsaugoti“, kurią parengė Tomas Kumpikas su sūnumi Mariumi ir laimėjo du „Nokia Lumia 1320“ išmaniuosius telefonus.
„Technologijos ir inovacijos kuria pridėtinę vertę verslui, keičia žmonių gyvenimą, taip pat ir tradicinį žiniasklaidos suvokimą. Kaip didžiausia transliuotojų grupė Lietuvoje, esame įsipareigoję operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, būti naujoviškų idėjų, kūrybinių impulsų ir moderniausių technologijų taikymo iniciatore. Tokie projektai kaip „App Camp 2014“ sudaro galimybę padėti jaunam verslui ne tik realizuoti kasdienį gyvenimą keičiančias idėjas, bet ir suteikti platformą jų tolesnei komunikacijai, pristatymui tiek šalies, tiek tarptautinei auditorijai“, – sako pagrindinį konkurso prizą – 300 000 litų vertės programėlės nugalėtojos komunikacijos kampaniją LRT valdomuose žiniasklaidos kanaluose – įsteigusio LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento vadovas Arnas Zuikis.


Microsoft atstovybės Lietuvoje Akademinių programų koordinatorius Tautvydas Dagys įteikė prizą Mariui ir Tomui Kumpikams


Viktorija Kazlienė


2014 09 10

Plačiau >>>


2014 09 10

Kultūros „žvejams“ – kultūrinis „Žvejų rojus“ Mindūnuose

Rugsėjo 20-25 d. Mindūnų Amatų centre vyks simpoziumas „„Mitologinių žuvies simbolių ekspozicijos kūrimas“ .

2014 metais Molėtų kraštui suteiktas „Žvejų rojaus“ titulas. Neatsitiktinai „Žvejų Rojaus“ epicentre atsidūrė Mindūnų kaimas. Čia įsikūręs „Ežerų žvejybos“ muziejus, žiemą vyksta „Žvejų šventė“, o vasarą – „Ežerų šventė“. Mindūnai – pati ežeringiausia Molėtų rajono vietovė, čia telkšo du gražiausi Molėtų krašto ežerai – Baltieji ir Juodieji Lakajai.

Tvyrant „žuvingai“ atmosferai, Ežerų žvejybos muziejaus darbuotojai ėmėsi unikalaus projekto, apjungiančio mokslą ir meną. Ieškodama būdų esamos Ežerų žvejybos muziejaus ekspozicijos plėtimui
Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė atrado garsaus Lietuvos etnologo, religijotyrininko, humanitarinių mokslų daktaro, dr. Dainiaus Razausko disertaciją „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje“, apgintą Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute, vadovaujant pasaulinio garso semiotikui, baltistui, Rusijos Mokslo akademijos tikrajam nariui, akademikui Vladimirui Toporovui.

Disertacijos medžiaga „pakišo“ mintį sukurti unikalią, senąja kosmologija ir mitologiniais žuvies simboliais grįstą profesionalaus meno ekspoziciją „Ežerų žvejybos“ muziejui. Ežerų žvejybos muziejaus teritorijoje įsikūręs Amatų centras su moderniomis, puikiai įrengtomis techninėmis bazėmis ir seminarams skirta erdve, suteikė naujas galimybes minėtam projektui įgyvendinti.

2014 m. rugsėjo 20-ąją,10 val. Mindūnų Amatų centre prasidės pirmasis profesionalaus meno simpoziumo „Mitologinių žuvies simbolių ekspozicijos kūrimas“ etapas.

Numatoma turtinga simpoziumo programa. Dr. D. Razauskas projekto metu skaitys paskaitų ciklą, kuriame bus nagrinėjamos įvairios su žuvies mitologija ir simboliais susijusios temos, o meno profesionalai, įkvėpti unikalios paskaitų medžiagos, kurs naująją Ežerų žvejybos muziejaus ekspoziciją. Šių metų paskaitų ciklo tema: „Žuvis – išgelbėtoja: Išganytojo provaizdis“.

Planuojami net penki projekto etapai, o pasibaigus kūrybinėms sesijoms, bus išleistas projekto katalogas, į kurį bus surinkti dr. D. Razausko jau minėtos disertacijos tekstai ir simpoziumo metu sukurtų menininkų darbų iliustracijos.

Pirmojoje simpoziumo rudens sesijoje dalyvaus ir mitologinius žuvies simbolius vizualizuos garsios tekstilininkių grupės „Baltos kandys“ narės – Alantos dvaro muziejaus-galerijos vadovė Rasa Leonavičiūtė, dr. Miglė Lebednykaitė, docentė Laura Pavilonytė bei Julija Vosyliūtė, taip pat keramikės Lina Dieninė, garsėjanti kaip Bebrusų kaimo tradicinių amatų centro „Meniškas kaimas“ įkūrėja ir bendruomenės pirmininkė bei Rasa Balčiūtė Šaltenienė, VDA studentas iliustratorius Pijus Čeikauskas ir skulptoriai Vidas Steponavičius bei Donatas Dovidavičius. Skulptorių kūriniai „Lašas“ ir „Purslas“ šiais metais papildė Molėtų krašto šiais metais rekonstruoto Skulptūrų parko ekspoziciją ir bus pristatyti plačiai publikai rugsėjo 19 d. per Europos paveldo dieną renginyje „XX amžiaus pradžios skonis“.

Pirmosios projekto kūrybinės sesijos uždarymas vyks rugsėjo 25 d. Vilkasalėje, o per Kalėdas,
gruodžio 27 d., Ežerų žvejybos muziejuje visuomenei bus pristatyta naujoji, šiais metais sukurtų darbų ekspozicija.

Daugiau informacijos:
Daina Bajerčiūtė-Zelkevičienė vedėja
Molėtų karšto muziejaus Amatų centras
Muziejaus g. 7, Mindūnai, Molėtų raj
Tel. 8 605 92563
El. paštas gerosmintys@gmail.com


2014 08 19

Parodos atidarymas 2014 08 20 d. 18.30 val.


2014 07 25

EŽERŲ ŠVENTĖ MINDŪNUOSE

2014 08 02

Plačiau >>>


2014 06 26

MOLIO MIESTO ŠVENTĖ

2014 06 27-29

Plačiau >>>


2014 06 04

Jolantai Kerulienei – trečiosios vietos Diplomas

Daug šviesos, šilumos ir grožio sklido iš Ignalinos krašto muziejuje birželio 4 d. atidarytos Utenos regiono konkursinės liaudies meno parodos „AUKSO VAINIKAS – 2014“. Ne veltui sveikindamas į susirinkusius kreipėsi Ignalinos savivaldybės vicemeras Henrikas Šiaudinis, kad į liaudies meno parodas susirenka patys laimingiausi žmonės.
Net penkiasdešimt penkių autorių iš Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų ir Visagino miesto pateikusių po penkis darbus, susidarė darni visuma, maloni ne tik patiems autoriams, bet ir prašalaičio akiai. Į konkursinės parodos regioninį turą atrinkta ir vienuolikos molėtiškių darbai, : tradicinio siuvinėjimo – Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienę ir Žemyna Aleinikovaitė, pintas juostas – Jolanta Žalalienė, riešines – Irena Gutauskienė, veltus drabužius – Jolanta Kerulienė, juvelyriką – Leonas Laurinavičius, tapybą – Antanas Rimvydas Kalvelis, Stasė Leišienė ir Elena Petrauskienė, kryždirbystę – Vidmantas Rinkevičius.
„Šioje konkursinėje parodoje labai stipri medžio drožyba, drabužių kūryba, – pastebėjimą išsakė vertinimo komisijos pirmininkė Lietuvos liaudies kultūros centro tautodailės poskyrio vadovė Dr Teresė Jurkuvienė. – Žvilgsniu aprėpdami parodos visumą, matai, kuris darbas atliktas tobulai, kuriam dar reikia laiko pribręsti. Tuo pačiu, didžiuojamės, kad turime moksleivių liaudies dailės konkursinę parodą „Sidabro vainikėlis“. Jos tikslas sudominti jaunąją kartą domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais, suteikti galimybę parodyti visuomenei savo darbus, varžytis su bendraamžiais įgūdžiais ir meistriškumu, gilinantis į tradicinę liaudies dailę. Esu tikra, kad iš jos išaugs nauja karta liaudies meno puoselėtojų, optimistiškai nukreipė komisijos pirmininkė. – Mes didžiuojamės, kad regione turim kūrėją puodžių puodžių Vytautą Valiušį, kuris yra pašlovintas ne tik už kokybę, bet ir kiekybę.
Zita Mackevičienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, kaip ir visada negailėjo pagyros konkursinės parodos organizatoriams, įteikdama padėkos raštus. Penktą kartą Ignalinoje konkurso kuratorė Ramutė Kraujelienė – LTS Vilniaus bendrijos pirmininkė rajono valdžiai prisegė po simbolinį vainikėlį, konkursinės parodos puoselėtojams įteikė padėkas.
Atsižvelgiant į darbų meninę vertę, atlikimo meistriškumą, kūrinio sąsajas su lietuvių liaudies dailės tradicijomis, Ignalinoje vykusiame šventiniame renginyje buvo išrinkti regioninio turo nugalėtojai, tarp jų – 3 vietos Diplomu už pačios seniausios neaustinės tekstilės amato puoselėjimą – iš vilnos nuveltus drabužius paskirta balninkietei Jolantai Kerulienei. Jolantos veltos rankinės ir šaliai, kostiumai ir paltai, šlepetės ir veltiniai jau trejus metus buvo eksponuojami dailės ir fotografijos premijos parodose Molėtuose. Paveldėtą iš savo tėvų, senelių amatą, vėlėja sėkmingai prikelia naujam gyvenimu, gamybos technika dalijasi su besidominčiais.


2014 05 21




2014 05 18 d. – Tarptautinę muziejų dieną – Lietuvos muziejų kelias suko pro Mindūnus, kur vyko Ežerų žvejybos muziejaus ekspozicijos „Luotai, eldijos, „čelnos“... pristatymas. Vertingiausi, seniausi eksponatai XV a. luotai, galima sakyt, iš pagonybės laikų. Luotai su „sparnais“ – eldijos, aldijos – vėlesnės. Valtis, kitaip „čelnos“, naudojamos iki dabar, jas mindūniškiai vadina laivais.
Tą pačią dieną vyko Tarptautinio tapybos plenero „Molėtai įkvepia dailininkus“ uždarymo šventė. Nuo 2003 metų Molėtų dailės galerijos organizuojami plenerai kuria kultūrinį žemėlapį Molėtų apylinkėse. Kiekvienais metais profesionalūs menininkai buriasi pasirinktoje vietovėje ir tapo jos temomis. Įkvėpti išlikusio paveldo, legendų, istorinių įvykių, gyvų žmonių liudijimų, gamtos (ypač ežerų grožio) menininkai yra sukūrę ne vieną paveikslų kolekciją. Plenerai yra buvę Videniškiuose, Skudutiškyje, Balninkuose, Inturkėje, Girsteitiškyje ir pačiuose Molėtuose.


2014 02 25

Žiemos žūklės šventė Mindūnai 2014.
Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejaus atidarymas


2014 02 21

Knygų mugėje – Molėtų kraštas kitu kampu

Plačiau >>>



2013 11 18


Lapkričio 13 dienos popietę į buvusios tautodailės parduotuvėlės Molėtų krašto muziejaus patalpose susirinkę rajono tautodailininkų draugijos nariai aptarė nuveiktus darbus, pasidžiaugė jais, pasikalbėjo apie ateities veiklas, pabendravo. Muziejininkė etnografė N. Aleinikovienė su gausiai susirinkusiais tautodailininkais pasidžiaugė sėkmingu jau penkiolika metų rajone vykdomu projektu – respublikine tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“. Šiam tikslui nuolatinėje ekspozicijoje, skirtoje archeologijai, surengdama peltakiavimo – dviejų paskutinių metų atliktų darbų parodą, pristatė abu peltakiavimui skirtus leidinius. Pasidžiaugė kasmet organizuojama Dailės ir fotografijos paroda ir jos ištikimaisiais dalyviais. Aptariant šiemet aštuntą kartą organizuotą Utenos apskrities liaudies meno konkursinę „Aukso vainikas“ parodą, dar kartą pasveikino mažojo aukso vainiko laimėtoją J. Čekelienę ir palinkėjo jai sėkmės Trijų Karalių dieną Kretingoje vyksiančioje respublikinėje konkursinėje parodoje. Suteikė informaciją apie ruošimąsi sekančiais metais organizuojamos prestižinės liaudies meno parodos, skirtos organizuojamai Dainų šventei Vilniuje ir respublikinei konkursinei parodai Monikos Bičiūnienės premijai laimėti.
Sambūryje dalyvavusi muziejaus direktorė V. Kazlienė susirinkusiems su viltimi kalbėjo apie naujos tautodailės parduotuvėlės steigimą, pristatė apie atsiveriančias naujas kūrybines galimybes po projektų įgyvendinimo Mindūnuose, Videniškyje. Tautodailininkai paraginti teikti pageidavimus, siūlyti naujas tolesnės draugijos veiklos formas.
Tautodailininkas M. Kovaliovas siūlė idėją rengti edukacines programas, kurių metu grupei žmonių būtų pristatomos tapybos pasaulio naujovės, įdomybės, technika. A. Dimskas siūlėsi pristatyti savo būsimą paveikslą su Žalgirio mūšio epizodu.
Diskutuota, ar mokytojas, buriantis aplink save menininkus ir teikiantis jiems meno konsultacijas, turi gauti už tai atlygį.
Nebuvo pamiršti ir tie, kuriems laikas atnešė vienokius ar kitokius jubiliejus, gimtadienius. Linkint kūrybinės sėkmės, sveikatos dovanota po rožės žiedą.


2013 09 25

Žydų kultūros diena


Lietuvos žydų genocido dieną Molėtų miesto centre esančioje picerijoje „Donatela" vyko trumpametražio filmo "Žydų paveldas ir gamta" peržiūra ir Molėtuose sušaudytų žydų vardų skaitymas (skaitė Daiva Devicijonienė).
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugsėjo 28–29 d., kaip ir kasmet, organizuoja Europos Tarybos programos „Žydų kultūros dieną“. 2013 m. tema – „Žydų paveldas ir gamta". Kadangi didžiojoje dalyje Lietuvos miestų ir miestelių yra išlikę žydiškojo paveldo, o šio renginio tikslas yra, kad kuo platesnis žmonių ratas pažintų šalia jų esantį išlikusį kultūros paveldą, susijusį su žydiškąją kultūra, pamatytų jį "gyvai", prisiliestų, užeitų...
Renginio idėja šio filmo peržiūras surengti su žydiškąja kultūra susijusiose vietose, pavyzdžiui ant sinagogų, maldos ir studijų namų, o gal tiesiog krautuvėlių sienų, kad žmonės, neretai neatpažįstantys pirminės pastatų paskirties, po truputį pradėtų atpažinti žydiškojo palikimo pėdsakus.
Molėtų krašto muziejuje pristatyta paroda „Molėtų žydai“ ir taip pat vyko trumpametražio filmo „Žydų paveldas ir gamta" peržiūra. Molėtų progimnazijos mokytoja Ramunė Veršelienė mielai sutiko šį filmą parodyti progimnazijos mokiniams.


Žydų paveldas ir gamta



Žydų religinėje tradicijoje ir kasdienoje tautai svarbių istorinių įvykių prisiminimas kaip imperatyvas yra tampriai persipynęs su pagarbiu ir tausojančiu santykiu su supančia aplinka – gamta, teikiančia vietą gyventi ir veikti, maistą ar akiai ir širdžiai mielus reginius. Padėka ir pagarba, santūrumas naudojantis gamtos ištekliais ir teikiamais malonumais yra natūrali, suvokiama kaip vieno Dievo Kūrinio – žemės, gamtos – sąveika su Kitu – žmogumi, judėjumi. Šis išskirtinis santykis itin gerai matyti judaizmo praktikoje, - religingam žydui yra įprasta kartoti palaiminimus aukštinant Kūrėjo išmintį ir dosnumą, tuo pačiu dėkojant už teikiamą naudą ir malonumus, patiriamus Jo sukurtame pasaulyje. Tam tikri palaiminimai tariami kiekvieną kartą kai žydas, būdamas gamtoje, išvysta ar išgirsta ką nors įstabaus, neįtikėtino, itin gražaus ir nuostabaus. Be gamtos reiškinių ir reginių, kuriuos visus numatyti būtų sudėtinga, judaizme yra išskirti tie, kurie neabejotinai turi įtakos ar atkreipia visų dėmesį - tai pavasarį žydintys medžiai, vaivorykštė, žemės drebėjimas ar audra, matant išskirtinio grožio augalus ar gyvūnus ir pan. Judaizmo tradicijas formavę autoritetai net yra aptarę, kaip palaiminimus reikėtų pasakyti tuomet, kai dėmesį atkreipia trumpalaikis gamtos reiškinys, pavyzdžiui, krintanti žvaigždė ar žaibas, o jo matymo akimirka yra per trumpa palaiminimui ištarti. Gerėjimosi ir stebėjimosi gamta ir jos reiškiniais, o kai kada ir baimės išraiška yra bendražmogiška, tad neatsitiktinai sinagogų interjeruose ir puošyboje ar macevose (nuo hebr. maceva - žydų antkapis) kapinėse gausu ne tik gamtos motyvų, bet ir simbolių, kurių prasmę nesunku nuspėti net ir nesigiliant į judaizmą – ją vienodai interpretuotų skirtingos Lietuvos tautos (pavyzdžiui, lūžusio medžio simbolis). Sinagogų puošyboje ir macevose jungiasi religinė semantika ir liaudiški vaizdiniai, būtent pastariesiems yra būdingi lokalūs, žydų gyvenamose vietose paplitę siužetai ir jų prasmės arba nesudėtingas niekada gyvai nematytos, bet mielos ir įsivaizduojamos Jeruzalės, jos egzotikos perteikimas. Net keleto judėjų švenčių metu tradiciškai sinagogos puošiamos gėlėmis ir žolynais.
Svarbiausia ir vienintelė kassavaitinė šventė – Šabas (hebr. Šabat – atsisakymas nuo darbų) - remiasi priesaku bent vieną dieną palikti gamtą ir aplinką nepakitusią, be žmogaus veiklos, be kūrimo. Jos šventimas yra grindžiamas biblijiniu siužetu apie per šešias dienas Pasaulį sukūrusį Aukščiausiąjį, septintąją dieną paskyrusį poilsiui. Šabo dienos principas judaizme yra pritaikytas ir augmenijai bei dirbamai žemei – tai vadinamieji Šabo metai, kuomet kas šešerius metus arimai neužsėjami, paliekami “ilsėtis”, dirvonuoti, nenurenkamas tuometis vaismedžių derlius. Gamtos ciklo pokyčiai yra vienas iš kai kurių judėjų metinių švenčių komponentų, net jei nėra specialiai skirtos, dalies švenčių laikas sutampa su žemės ūkio darbų pradžia ar pabaiga (pavyzdžiui, Chanuka sutampa su alyvuogių rinkimo pabaiga, Pesach – su žemės ūkio darbų pradžia, Šavuot – su vasaros derliumi). Roš Hašana (Naujieji metai) primena Pasaulio ir Žmogaus, kuriam ir yra prisakyta švęsti šventes, sukūrimą; vienas iš šios šventės būtinų atributų – obuolys, simbolizuojantis metų cikliškumą. Lietingoje Lietuvoje itin savitai atrodo tradiciškai rudenį švenčiama Sukot šventė, kurios pradžia simboliškai siejama su lietingojo sezono pradžia Izraelyje. Šios šventės skirtos džiaugtis viskuo, kas auga žemėje, ir žymint žemės ūkio darbų pabaigą apeigose ir ritualuose naudojami Izraelio žemei būdingi augalai, simbolizuojantys ryšį su gamta (palmės šakelė, mirta, gluosnis). Tu bišvatas yra vienintelė šventė, kuri pradžioje buvo siejama su žemdirbyste, o žydams pasklidus diasporoje ja yra įprasminamas valstybės netekusios bendruomenės ryšys su Izraelio gamta. Diasporoje šią dieną valgomi dažniausiai Izraelyje auginti džiovinti vaisiai, o šiandienos Izraelyje – tai medžių sodinimo diena. Nors iki XX a. vidurio daugelyje Europos valstybių buvo gajus stereotipinis įsivaizdavimas, kad žydai nutolę nuo žemės ūkio, nemoka ir nelinkę dirbti žemės, tačiau judaizmo švenčių tradicijos, susiklostęs religija grindžiamas santykis su gamta, o ir reali istorija rodo ką kita. Žemdirbiais buvo ne tik Biblijiniai žydai ar Izraelio žemės žydai, net jei nuo viduramžių dėl Europos visuomenių diegtų apribojimų žydai negalėjo tiesiogiai naudotis žemės naudmenomis, ryšys su gamta ir supančia aplinka išliko. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų teisinės ir socialinės padėties išskirtinumu lyginant su kitomis Europos valstybėmis buvo galimybė turėti žemės nuosavybę, žydai administravo bajorų dvarus, rūpinosi žemės ūkio produkcijos realizavimu. XIX a. Rusijos imperijoje dėl socialinių aplinkybių ėmė klostytis naujas reiškinys – žydų žemdirbių kaimai, jų būta ir Lietuvoje (iki šių dienų yra puikiai išlikęs žydų žemdirbių kaimas Degsnė).
Šiųmetės Europos žydų kultūros dienos yra puiki galimybė suprasti žydų (visuomenėje dažnai skirtų kaip “kiti” ar “svetimi”) santykio su gamta savitumus ir palyginti su mums įprastomis emocijomis ir įspūdžiais naudojantis gamtos teikiamais ištekliais ar stebintis jos grožiu. Skirtumų, matyt, daug nerastume. Vienas svarbiausių jų būtų daugeliui žydų būdingas dviejų Tėvynių (tos, kurioje užaugta ir gyvenama – Lietuvos, ir tos, kuri ilgą laiką tik įsivaizduota ir mitologizuota – Izraelio žemės) ir jų gamtovaizdžio savitumų pojūtis, o neretai ir lyginimas. Lietuvos žydų rašytojai, poetai, dailininkai savo kūriniuose piešė ir apdainavo jiems gerai pažįstamą, jų kasdienę aplinką kuriančią Lietuvos gamtą, dažnai matydami ir pabrėždami tuos pačius gamtos savitumus ir simbolines prasmes kaip lietuvių kūrėjai. Tarpukario Dusetų žydų vaikai, įtakoti sionistinių idėjų, bet tuo pačiu gerai pažinę lietuvių kultūrą ir perėmę nemažai jos elementų, populiarią Maironio sukurtą lietuvių tautine daina tapusią “Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka” perdainuodavo savaip – “Kur bėga Jordanas, kur Kišonas teka, tai mūsų tėvynė, graži Palestina” . Lietuvos gamta tapo nostalgijos, ilgesio ir palyginimo objektu ne vienam iš čia kilusiam žydui, lietuviškos tikrovės ilgėjosi XX a. trečiajame dešimtmetyje į Palestiną emigravęs poetas Dovydas Kamzonas (1907-1980):

“Aš buvau apimtas ilgesio žemės, kurioje nebuvo kedrų, kalnų, dykumos, plačių horizontų; žemės, kurioje ežerai ir upės drėkinamos liūčių, kurios laukuose ganosi galvijai ir žąsys; žemės dengiamos miškų, medžių, slepiančių paslaptis, kur gyvena lapė ir vilkas; žemės su mėlynomis akimis, tikėjimu ir dainavimu, koplytėlėmis pakelėse; žemės slyvų ir obuolių, beržų ir lazdynų giraičių; žemės, derlingos žiedų ir laukų bei pievų kvapo; žemės, puoselėjusios mano vaikystę – jos upėse aš žvejojau, nuo jos medžių skyniau alyvas, jos soduose – aguonų sėklas; žemės, įspaustos mano širdyje: liūdesio dvasia ir pievų tyla.” (poema “Lietuva”, Nitzanim, Kaunas, 1939, p.340)

Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė


2013 07 13

EŽERŲ ŠVENTĖ MINDŪNUOSE

2013 07 21

Šventės akimirkos >>>


2013 06 26

PAŽADINTOS ERDVĖS

Rudesos koplyčioje Šv. Jono krikštytojo atlaidai

2013 06 23

Akimirkos iš renginio >>>

Ir

Aleksandro Vozbino tapybos paroda „Vasaros vainikas“ Dodžiokų koplyčioje

2013 06 24

Akimirkos iš renginio >>>


2013 05 21

Akimirkos iš renginio

ALANTOS DVARAS PONAS ATVAŽIUOJA 2013
(Stasio Paškevičiaus nuotraukos)


2013 04 23


2013 04 18 – 05 10

Akimirkos iš Molėtų menų mokyklos dailės skyriaus parodos atidarymo >>>


2013 03 29

Molėtų krašto muziejuje organizuojama edukacinė programa
„Velykų kiaušiniai: dažymo ir puošimo būdai, simbolika, žaidimai“

Nuotraukose užfiksuotos akimirkos >>>


2013 02 13

Žiemos žūklės šventė MINDŪNAI 2013

2013 02 09 d. vykusios šventės akimirkos >>>


2012 12 14

2012 12 03

Kijėlių specialiojo ugdymo centro kolektyvo darbų parodos,
skirtos tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai
„Akelam striokas, ale runkelas ima ir padara“
atidarymo akimirkos


„Sugrįžimų“ spektaklis Molėtuose

Plačiau apie tai >>>



Nauja knyga

Vaiškūnas, Jonas Skaitant dangaus ženklus: Lietuviško Zodiako pėdsakais/ Jonas Vaiškūnas. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2012. – 180 p., iliustr., nuotr.


Molėtų krašto muziejaus Etnografinės sodybos ir dangaus šviesulių stebyklos vedėjas Jonas Vaiškūnas knygoje pasakoja apie nepaprastą atradimą – senovės lietuvių Zodiako rekonstrukciją. Remiantis menkais istorinių šaltinių duomenimis, tautosakine ir etnografine medžiaga, autorius atkuria lietuviško Zodiako fragmentus, o dvylikos savitų ženklų, aptiktų ant unikalaus viduramžių apeiginio kaušo, tyrimas, netikėtai leidžia patvirtinti šio atradimo tikrumą. Lietuviškojo Zodiako rekonstrukcija knygoje pristatoma paprastai ir suprantamai, bet nenusižengiant moksliniams tyrimo metodams.

Nijolė Aleinikovienė


Molėtų krašto Ežerų žvejybos muziejus naujausiame leidinyje!

Pažintinė knyga „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“

Pasirodo, ir lietuviai moka linksmintis! Ir dar kaip moka! Žuvį gaudydami ar dviratį mindami rungtyniauja, viduramžių riterių kovas ar šių dienų motociklininkų pasirodymus stebėdami džiūgauja, stintas, kleckus, grybus ar vyšnių uogienę skanaudami giria, o paskui nuvargę ir laimingi po žvaigždėtu dangumi kino filmais ar tikra muzika mėgaujasi.
Visa tai ir dar daugiau išskirtinai šventiškame naujausiame leidyklos „Terra Publica“ leidinyje „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“. Įsitikinkite savo akimis, kad lietuviai turi tikrai nemažai progų švęsti! Šioje knygoje rasite 100 įdomiausių ir aktualiausių renginių Lietuvoje su aprašymais, nuotraukomis ir įdomiais faktais. Pasirinkti iš daugybės Jums padės dar ir specialus knygos priedas – renginių kalendorius 2013 metams.
Knyga „Lietuva. 100 renginių, kuriuos verta išvysti“ – tai Jūsų pagalbininkas įdomiam ir turtingam laisvalaikiui. Tai knyga, kuri gali pakeisti Jūsų gyvenimą, išvaikyti nuobodulį, padėti surasti bendraminčių, pamėgti džiazą ar net pagražinti savo figūrą!
Tai ir geriausia dovana draugui, giminaičiui ar namisėdai kolegai – visiems tiems, kuriuos mylite ir kuriems norite suteikti daug gerų emocijų. Praleiskime ateinančius metus aktyviai!


Alantos dvaro muziejuje-galerijoje (Naujasodžio k.) vykusios
Utenos regioninio liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas 2012"

užfiksuotos akimirkos >>>


2012 rugsėjo 14 d. Molėtų rajone Alantos dvare vykusios mokslinės konferencijos „Atveriant užburtų lobių paslaptis“ ir teatralizuoto dvarų kultūrą gaivinantčio renginio „Alantos dvaras. Ponas išvažiuoja“
užfiksuotos akimirkos >>>


Ežerų žvejybos muziejus po rekonstrukcijos savo lankytojus pasitiko
2012 m. liepos 28 d.

Vaizdai >>>


Kviečiame apsilankyti JONO MATELIONIO medžio darbų virtualioje parodoje

Spausti čia >>>


LIETUVIŲ IŠEIVIJOS VEIKĖJO, MEDICINOS DAKTARO
MYKOLO VAITĖNO 100-OSIOS GIMIMO METINĖS