Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

Senojo Molėtų gydytojo Alberto Jauniškio name

Vis dažniau žmonių akys krypsta į seną apleistą pastatą Molėtų miesto centre. Kartais šį pastatą trumpam „pažadina“ menininkai. Kad ir neilgam atvertos durys jautrina žmonių vaizduotę. Kyla daug klausimų.

Kaip viskas čia buvo, kai šiame pastate veikė taip vadinamas „senasis“ teismas?

Kaip galėjo šis pastatas atrodyti, 1944-1950 metais, kai čia buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę?

Kaip čia gyveno ir gydė senasis Molėtų gydytojas Albertas Jauniškis, o iš tikrųjų gal Jauniška?

Gal jau niekas nebeprisimena senojo balto mūrinuko, stovėjusio tiesiog ant dabartinės gatvės į Swedbanką, kuriame A. Jauniškis buvo apgyvendinęs į Molėtus ką tik atvykusį jauną gydytoją M. Apeikytę.

Nepaprastai esu dėkinga iš Utenos kilusiam gydytojo A. Jauniškio bendrapavardžiui Baliui Jauniškiui, kuris taip nuoširdžiai sureagavo į mano klausimą, ar jis neturi nieko bendro su Molėtų Jauniškiu. Būdamas tikras tyrinėtojas, Balys Jauniškis sugebėjo ištirti gydytojo A. Jauniškio istoriją. Nedaug Molėtuose pasitaiko žmonių, sugebančių profesionaliai tai padaryti. Ne visi supranta, kiek reikia žinių, sugebėjimų, laiko, įveiktų atstumų, kryptingų apklausų ir sėkmės norint ne kartot kitų atrastus dalykus, ne plagijuoti, o iš tiesų pačiam atrasti, kaip to reikalauja istorijos mokslas.

Didele naujiena tapo į muziejų patekusi gydytojo Alberto Jauniškio šeimos nuotrauka, kurią išsaugojo ir perdavė Nijolė Antanavičienė. Tai štai kaip atrodė stebukladarys gydytojas, kuris anot senojo molėtiškio Kazio Maciulevičiaus, sugebėdavo vienu ypu pagydyti žmogų. „Ateina būdava skausma susuktas žmagelis, dakteras liepia nusgręžt, parodyt, kur skauda. Staiga kad spirs kojos keliu į skaudamų vietų... Žmagelis tik surinka iš skausma, paspurta, ir skausma kaip nebūta. Atsisuka, o dakteras saka: pinkiolika litų iš tavįs...“– su šypsena pasakojo K. Maciulevičius.

Viktorija Kazlienė