Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

RESPUBLIKINIAI TRADICINIO SIUVINĖJIMO SEMINARAI

Molėtų krašto muziejaus ir rajono tautodailininkų draugijos iniciatyva nuo 1999 metų Naujasodžio kaime (Alantos s.) organizuojami Aukštaitijos tradicinio siuvinėjimo seminarai. Sukurta emblema, kurios autorė Janina Čekelienė iš Naujasodžio.

Renginys tapo tradiciniu, kasmet pritraukiančiu naujų žmonių, tame tarpe, kuriančio jaunimo.

2004-2006 m. buvo organizuota jaunųjų siuvinėtojų stovykla. Mergaitėms siuvinėjimo įgūdžius perdavė siuvinėjimo amato meistrės Janina Čekelienė, Teresė Sabaliauskienė, Ramutė Žiagūnienė. Emblemą sukūrė Ramutė Žiagūnienė.

Nuo pat pirmosios stovyklos- seminaro pradžios šių stovyklų programas koordinuoja muziejininkė etnografė Nijolė Aleinikovienė. Stovyklų dalyves konsultuoja dailininkė tekstilininkė Michalina Šaknienė.

Siuvinėjimo seminaro tikslas – įgyvendinti projekto dalyvių kūrybinius siekius pasitelkiant ir pritaikant senąsias siuvinėjimo technikas rūbuose, interjere, buityje, tautiniame kostiume, rengti projekto dalyvių darbų parodas.

Naujasodyje, kur gyvena ir kuria LTS narės siuvinėtojos Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė (abiems Lietuvos respublikos Kultūros ministro įsakymu suteiktas Meno Kūrėjo statusas, 2005m.), tautodailininkės siuvinėtojos Teresė Sabaliauskienė, Angelė Stasė Bareikienė, susitinka dvi siuvinėtojų kartos, betarpiškai pasidalinančios turima patirtimi ir įgūdžiais siuvinėjimo srityje, čia istoriniu ir kultūriniu paveldu garsioje vietovėje ne tik siuvinėjama, bet ekskursijų metu susipažįstama su ja, vakarais vyksta susitikimai su šiame krašte gyvenančiais dvasingais žmonėmis: literatais, muzikantais ir pan.

Vadovės dailininkės – tekstilininkės Michalinos Šaknienės pasiūlymu, sambūris pavadintas „Žaliojo laumžirgio“ vardu. Emblemą sukūrė Regina Kutienė (Kaunas).

Autorė Regina Kutienė Kaunas

Švenčiant stovyklos dešimtmetį, išleistas leidinys „Siuvinėtojos iš Naujasodžio: Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė, Angelė Stasė Bareikienė“.

Leidinyje pristatyta vietinių siuvinėtojų tautodailininkių, stovyklos dalyvių kūryba. Apibendrinta Aukštaitijos siuvinėtojų ir Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų kūrybos medžiaga.

2009 metais išleistas leidinys "Siuvinėtos tautinių drabužių dalys".

Leidinys talpina Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų prijuostes ir jų mokytojos, Meno Kūrėjos Ramutės Žiagūnienės nuometą.

2011 m. išleistas leidinys ,,Adinukė. Siuvinėtos staltiesės, staltiesėlės, takeliai”. (Norėdami pamatyti knygelių turinį pelės kairiu klavišu paspauskite matomą knygelės viršelio nuotrauką).

Iš leidinio sužinome, kaip reikia pasiruošti siuvinėjimui. Susipažįstame su dygsnių ir siūlių, naudojamų adinukės siuvinėjimui piešiniais ir aprašymais. Prieduose pateikti tradicinio siuvinėjimo stovyklų dalyvių darbų nuotraukos ir brėžiniai. Leidinio pabaigoje - tradicinio siuvinėjimo stovyklų bibliografija.

2012 m. išleistas leidinys ,,Peltakiavimas”.

Tai vienas siuvinėjimo būdų, kai, ištraukus siūlus iš lengvai ardomo lininio ar medvilninio audinio ir apsiuvus, išgaunami įvairūs raštai. Moterys šį siuvinėjimą dažniausiai vadina ,,mereška”. Siuvinėtojos Teresė Sabaliauskienė, Žemyna Aleinikovaitė, Regina Kutienė, Bronė Surdokienė pateikia siuvinėjimo vienpusio, dvipusio, zigzaginio, kryžminio, perpinto kryžminio, adytinio dygsnio peltakiu, tinklinio ir languoto peltakiavimo pavyzdžių, jų raštų.

Peltakio studijoms, įgūdžių ugdymui 2012 m. vykdytas tradicinio siuvinėjimo projektas iššaukė būtinybę gilintis į peltakiavimo meną. Ir šią vasarą pasidalinus patirtimi su mažiau turinčiomis įgūdžių šioje srityje ar net kritika įgavo pagreitį ne tik tarp siuvinėtojų, šia technika atlikusių po daugybę darbų, bet ir tarp kantriai pirmus dygsnius siuvančių naujokių. Peltakio studijoms buvo skirtas ir 2013 metų vasarą vykęs seminaras. 2013 m. išleistas leidinys „Peltakiavimas: Respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ 2012-2013 m. Leidinyje talpinama abiejų seminarų geriausi peltakiuoti darbai, pristatomos dalyvės.

2014 metais jau šešioliktą kartą Naujasodyje organizuota respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ buvo skirta rankšluosčių puošybai. Pasitelkus etninės kultūros palikimą ir išstudijavus senus puošybos elementus, jų raštus bei techniką atsirado galimybė sukurti naujų ir gražių darbų. Siuvinėtojos ne tik atgaivino vąšelio nėrinių raštus, bet ir pritaikiusios tradicinės žičkos spalvos medvilninius siūlus, skirtingais dekoratyviniais dygsniais išsiuvo po savo inicialą ar monogramą. Išleistas leidinys „Rankšluosčių puošyba“, kuriame to paties pavadinimo straipsnyje, iliustruotame iš krašto muziejaus fondų bei iš individualių kolekcijų nuotraukomis, stovyklos kuratorė ir katalogo sudarytoja aprašo senųjų rankšluosčių puošybą. Rasime pagrindinius duomenis apie kiekvieną stovyklos dalyvę, jų puoštų nėriniais, inicialais arba monograma rankšluosčių nuotraukas, Alantos dvaro muziejaus galerijos vedėjos ir Molėtų menų mokyklos dailės mokytojos Rasos Leonavičiūtės tapybos ant šilko būdu sukurtą dvarininko dukters rankšluostį, kuriame atkurta Alantos dvarininko monograma, esanti ant vieno iš akmeninių Alantos dvaro pastatų.


2016 metais aštuonioliktą kartą Naujasodyje organizuota respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla “Žaliasis laumžirgis” buvo skirta perkelinių trikulių skarelių puošybai. Kataloge rasime vienuolikos stovyklos dalyvių įvairiais siuvinėjimo būdais ir nėrimu puoštų trikulių skarelių ir jų autorių nuotraukas.

Tikėtina, kad tradiciniai siuvinėjimo seminarai suteikia progą pasitobulinti patyrusioms siuvinėtojoms, o jaunimui -tai didelė pamoka ir paskatinimas naudotis neišsenkamais liaudies dailės šaltiniais.


Perkelinės, štapelinės, kaproninės, atlasinės, šilkinės, vilnonės skaros ar skarelės, atvežtos ar gautos siuntiniais iš užsienio, dovanotos vaikų, vyrų, draugių, mokinių buvo neatsiejama moters gyvenimo dalis. Iki XX a. septinto dešimtmečio skara ar skarelė buvo įprastinė galvos danga tiek jaunų, tiek pagyvenusių moterų. Pasakyme „be skarelės – negražu“ glūdėjo tiek moralinė, tiek estetinė prasmė. „Anuo metu moteriai Į bažnyčią buvo privalu eiti pridengtais plaukais, plika galva negalėjo viešai pasirodyti. Skarelė ją puošė ir saugojo nuo saulės, lietaus bei šalčio“, – sako Molėtų krašto etninės medžiagos pateikėjos, su meile iš sekcijos ar spintos išimdamos prieš keliolika ar keliasdešimt metų pačių įsigytas ar paveldėtas iš mamų, o dabar kvepiančias gailiais šventines skareles, ryšėtas šventadieniais ar einant į bažnyčią. Vilnonę languoto rašto skarą pasitiesdavusios klauptuose bažnyčioje, kad patogiau būtų klūpėti, užklodavusios ant suolo ar vežime prisėsdamos, iš plonesnio audinio susirišdavusios į ryšulėlį vietoje rankinės. XX a. pirmoje pusėje skaros dažniausiai buvo perkamos. Jos buvo brangios, todėl turimas skareles moterys labai saugojo, laikydamos po keliolika ar keliasdešimt metų ir nešiojo pagal paskirtį. Vienas ryšėjo tik šventadieniais, lankydamos bažnyčią, kitas – eidamos į svečius, turgų. Gedulingomis progomis buvo gaubiamasi juodomis skaromis. Namuose ryšėjo kasdienines skareles. Subtilumu pakeri išsaugotos paprastos štapelinės, iš šviesaus perkeliaus atkirptos smulkiomis gėlytėmis ar „kruopyčių“ raštais margintos skarytės. Pirktinės skaros labiau vertintos dėl švelnesnio ir minkštesnio audinio. Su pasididžiavimu moterys ryšėjo atvežtines skareles. Nemažai skarelių, kaip lauktuvių, giminės siuntiniais atsiųsdavo iš Amerikos, Anglijos, Rusijos. Dažniausiai tai būdavo įvairiausių dydžių, gėlėto rašto skaros. Didelės skaros ar skarelės buvo sukarpomos į keturias dalis ir buvo dėvimos kaip skarytės. Įsigijus importinę skarelę, kaimynės taip pat stengdavosi panašią kaip nors gauti. Tokias skareles dėvėdavo tik šventadieniais ar iškiliomis progomis. Praėjusio amžiaus antrojoje pusėje buvo paplitusios plonos vilnelės ir šilko skaros, vadinamos kašmyrinėmis, šalinavomis. Dažniausiai jos buvo plonos vilnos, balto, gelsvo, rausvo, raudono, vyšninio, žalio, juodo dugno su ryškiaspalvėmis gėlėmis ar „turėskais“ raštais, šilkinės skaros buvo vienspalvės su damastiniu raštu. Kaproninių skarelių spalvas buvo įprasta derinti prie drabužių. Stačiatikių tikybą išpažįstančios moterys ant galvos gobėsi didžiules skaras, padabintas penkiolikos centrimetrų pločio kutais. Tarybiniais metais audinių ir žaliavų trūkumas paskatino taupius ir išradingus virbalais ar vąšeliu skarų pasigaminimo būdus. Ištekėjusios moterys skareles dažniausiai susirišdavo po smakru. Kad skarelė būtų didesnė, lenkė ją ne visai per vidurį. Didesnę skarelę priekyje sukryžiuodavo, apsukdavo ir surišdavo. Dažnai taip aprišdavo mergaites. Spaudžiant žiemos šalčiams vienu metu ryšėdavo kelias skaras: aplink kaklą rišdavosi perkelinę ar štapelinę, ant jos – didesnę ar šiltesnę, dar vieną užsigobdavo ant pečių. XX a. antrojoje pusėje skareles daugiausia ryšėjo pagyvenusios, vyresnės, dažniausiai kaime gyvenančios moterys. Išeiginei dėvėsenai skarelės tapo nemadingos, jos ryšėtos daugiausia kasdieninėje buityje. Dešimtajame dešimtmetyje moterys mažiau puošėsi skarelėmis, nes atėjo moterų karta, kuri nuo pat jaunystės nedėvėjo skarelių. Šiltuoju metų laiku buvo vaikštoma vienplaukėmis, o šaltuoju buvo dėvimos beretės, skrybėlaitės, šalikai, megztos kepurės. Moterys sako, kad skarelės tapo nebemadingos. Su Sąjūdžiu vyko skarų atgimimas. Aktyvi tų įvykių dalyvė Aleksandra Ivonytė buvo įsigijusi skarelę su Lietuvos žemėlapio atvaizdu. Šiandien skarelės ir jų ryšėjimo tradicija suvokiama kaip senoji tradicija, tai kaip išgyventas ir pajaustas ryšys su giminės, šeimos nariais ir praeities kartomis.

Šiais metais aštuonioliktą kartą Naujasodyje organizuojama respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ bus skirta skarelių puošybai. Pasitelkus etninės kultūros palikimą, prisiminus prieš trejetą dešimtmečių radijo eterio bangomis skambėjusios dainos „Oi, motinėle“ melodiją, kurioje minimos baltos skarelės, jaukus fonas užpildys kūrybinio darbo laiką, pakvies į sukurtų darbų parodą, skirtą rajono tautodailininkų draugijos gyvavimo 25-mečiui.


2016 metų liepos 22–26 dienomis aštuonioliktą kartą į Alantos technologijos ir verslo mokykloje surengtą tradicinio siuvinėjimo stovyklą „Žaliasis laumžirgis“ susirinko auksarankės. Šįkart jos atgaivino kasdienių skarelių puošybos tradicijas.

Regina Kutienė, atvykdama iš Kauno, atsivežė lauktuvių – dalį močiutės, mamos, jos pačios sukauptų tarybiniais metais leisto žurnalo „Tarybinė moteris“ priedų komplektų, kuriuose buvo spausdinami įvairios paskirties rankdarbių detalės, raštai. Moterims jie buvo įdomūs, padėjo rasti skaryčių puošybai skirtų siuvinėjimo raštelių.

Nuo siuvinėjimo lankelių neatitraukdamos akių, siuvinėti susirinkusios moterys dalijosi gyvenimo ir darbo patirtimi, viena kitą konsultavo, o per pertraukėles apžiūrėdavo vietinių siuvinėtojų Janinos Čekelienės, Ramutės Žiagūnienės siuvinėtas staltieses, Teresės Sabaliauskienės staltiesėles, takelius

Jadvygos Stankevičienės skiautinius,

vilnietės Beatos Malinovskos šilko juostelėmis siuvinėtus darbelius,

rankų darbo žaislus.

Pirmą kartą į stovyklą atvykusi Palma Bytautienė leido pasigrožėti augaliniais dažais dažytais naminės vilnos siūlais, pintais ir austais darbais,

Laima Kantakevičienė – įvairiomis tekstilės technikomis – mezgimu, siuvinėjimu, skiautiniais, tapyba ant šilko, veltais iš vilnos darbais.


Stovyklos metu buvo surengta 2004 metais vykusios jaunųjų rajono siuvinėtojų tradicinio siuvinėjimo stovyklos ir jų mokytojų siuvinėtojų Janinos Čekelienės, Ramutės Žiagūnienės, Teresės Sabaliauskienės adinuke išsiuvinėtų skarelių paroda.

Stovyklos metu dalyvės klausėsi žurnalistės Gražinos Kadžytės radijo laidos „Ot tai tau“, kurioje laukė pažintis apie skarelės istoriją, šių metų tradicinio siuvinėjimo stovyklą, paruoštą stovyklos kuratorės Regionų metų proga, o laidos žurnalistės ir vedančiosios Gražinos Kadžytės dėka klausytojai sužaidė viktorinoje apie Vilniuje Kaziuko mugėje parduodamas skareles.

Siuvinėtojos apsilankė Alantos miestelio 580-osioms metinėms skirtame renginyje. Mugėje dalyvavo tradicinio siuvinėjimo stovyklos dalyvė Jadvyga Stankevičienė iš Antaliežių kaimo (Molėtų r.).


Alantos dvare liepos 26 dieną vykęs siuvinėjimo stovyklos užbaigimas sutapo su nuo seno lietuvių švęstomis Oninėmis arba Pabaigtuvėmis. Alantos dvaro patalpose surengta siuvinėtų trikulių skarelių, tarp kurių eksponuotos R. Kutienės parodinė baltuoju siuvinėjimu išsiuvinėta skara, P. Bytautienės senuoju prūsų raštu išsiuvinėta trikulė skarelė, B. Surdokienės baltiškas galvos apdangalas, vietinių tautodailininkių siuvinėtos staltiesės.

Gerų emocijų dozę paskleidė iš Utenos krašto atvykusios siuvinėtojos Vida Paulauskienė ir Aleksandra Stasytienė.


Naujasodyje gyvenantis kaimo rašytojas Antanas Pivoras jauniausią siuvinėtoją Moniką Seibutytę ir pirmą kartą čia siuvinėti atvažiavusias Laimą Kantakevičienę ir Palmą Bytautienę pagerbė dovana – savo kūrybos knyga „Atsitikimų ir nuotykių karuselė“.

Siuvinėtojų sąrašas:

Čekelienė, Janina, Molėtų r.

Žiagūnienė Ramutė, Molėtų r.

Sabaliauskienė Teresė, Molėtų r.

Stankevičienė Jadvyga, Molėtų r.

Aleinikovienė Nijolė, Molėtai

Kutienė Regina, Kaunas

Malinovska Beata, Vilnius

Seibutytė Monika, Vilnius

Surdokienė Bronė, Alytus

Bytautienė Palma, Vilnius

Kantakevičienė Laima, Vilnius

Su mokyklos bendrabučio apsauginiu

Iš kairės: B. Surdokienė ir B. Malinovska

Alantos miestelio 580-osioms metinėms skirto renginio mugėje.



Ar ši prijuostė ir seilinukas Jums atrodo senamadiška? Tikrai ne. Dabar kai vertinama visa, kas natūralu, sveika ir ekologiška, vėl labai populiarūs ir madingi įvairiausių rūšių rankdarbiai. Jei kažką gaminsite, degustuosite maistu, užsijuoskite prijuostę, puoštą nėriniais ir siuvinėjimu - atrodysite gražiai ir stilingai. Ji gali tapti puikia rankų darbo dovanėle nuotakai, šią įšventinant į šeimininkes. Seilinukas, papuoštas jūsų rankų siuvinėjimu bus abipusis džiaugsmas su jūsų mažyliu.
Šių metų respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“, remiama rajono savivaldybės vyks liepos 12–16 d. Naujasodyje, kur gyvena ir kuria garsiosios respublikos siuvinėtojos bus skirta prijuosčių puošybai.
XIX a. pab.–XX a. prad. kaimo bendruomenė, besiremianti draudimais, pamokymais ir liaudies tikėjimais, reikalavo doro ir nepriekaištingo moters – giminės tęsėjos elgesio, todėl prijuostę pirmiausia siejo su papročių ir etikos reikalavimais, ją privalėjo dėvėti mergaitės, merginos ir moterys. Tautosakoje yra įvairių paminėjimų apie pasišaipymus iš merginų, atrišant joms prijuostes ir sijonus. Prijuostė simboliškai slėpdavo jos mergiškumą, todėl pasirodyti be prijuostės merginai buvo didžiulė gėda. Prijuostė – darbštumo, švaros, paklusnumo simbolis, o šnekamojoje kalboje jos turėjo daugiau vardų, tai „žiurstas“, „kvartukas“. Ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų vestuvių papročiuose išeiginė prijuostė buvo nuotakos, marčios viena svarbesnių drabužių sudėtinių dalių – socialinio statuso ženklas. Prijuostės dėvėjimas nėštumo metu taip pat yra ypatingas. Senojoje lietuvių pasaulėžiūroje galima aptikti tikėjimų bei draudimų, susijusių su prijuoste, kai belaukiančioji siekė apsaugoti kūdikį ir lemti jo būsimas savybes: vaiko ateitį, sveikatą, likimą. Vos gimusį kūdikį pribuvėja priimdavo į prijuostę. Laidotuvių papročiuose vyresnio amžiaus šarvojamos moterys prijuosiamos šventadienine prijuoste. Padavimuose apie mūsų kraštovaizdžio susidarymą – kalnų, akmenų atsiradimą – labai svarbus vaidmuo tenka prijuostei ir jos raiščiams. Prijuosčių moterys turėdavo įvairiausioms progoms: puošnesnes nešiodavo per šventes, tamsesnes užsijuosdavo per laidotuves, o kasdienai pasisiūdavo tamsesnes ir paprastesnes. Anuomet prijuostė būdavo gana plati, dažniausiai stačiakampė, suraukta ties liemeniu. Prijuostės atlikimo kokybė, spalviniai deriniai, raštų parinkimas bylojo apie savininkės kruopštumą, meninį skonį, socialinę padėtį. Lietuvos pietryčių etnografiniame regione, retais atvejais Aukštaitijoje ir Žemaitijoje iki šių dienų išlikęs paprotys prie medinių kryžių rišti prijuostėles – simbolinį šventadieninės prijuostės pavidalo miniatiūrinį dirbinį, liaudiškojo pamaldumo praktikoje liudijantį kaimo bendruomenės simbolinio mąstymo ir atminties požymius.
Moterys turėdavo ir prikyščių, skirtų specialiai bulvėms skusti, puošnių – per šeimos šventes.
Šiais metais tradicinio siuvinėjimo stovyklos metu bus vykdomas nuoseklus kūrybinis procesas leidžiantis per raštų parinkimą, spalvinius derinius, puošybos atlikimo kokybę prijuostei suteikti savo pirminę paskirtį tradicijos ir naujųjų laikų sandūroje.

Liepos 16 d. 14 val. Naujasodyje Elvyros Satkūnauitės vardo bibliotekoje atidaroma šių metų siuvinėjimo stovyklos metu puoštų prijuosčių paroda.

Prijuostė. Aut. Ž. Aleinikovaitė.
Nuotr. A. Balandos

Seilinukas. Aut. N. Aleinikovienė
Nuotr. A. Balandos

2015 m. liepos 12–16 dienomis Naujasodyje septynioliktą kartą organizuota respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“. Susitelkusios 16 siuvinėtojų iš Kauno, Vilniaus, Alytaus, Utenos, Ukmergės, Molėtų ir vietinės iš Naujasodžio kaimo (Alantos s.) kūrė buičiai skirtas prijuostes arba seilinukus, mažytes prijuostėles patiems mažiausiems.
Kaip ir kiekvienoje stovykloje, taip ir šiais metais moterys pačios sau buvo kontrolierės: viena kitai nuoširdžiai patarė, pamokė, šmaikštesnės ir draugiškai per dantį patraukė. Atsainiai siuvinėti neišeina – profesionalių statusas neleidžia, be to, visus savo darbus jos kasmet dovanoja Molėtų krašto muziejui. Dirbdamos dalijasi patirtimi, naujais sumanymais. Stovyklos koordinatorė pasistengė, kad būtų ir pramogų: kiekvienais metais į stovyklą atvyksta tautodailininkų, rašytojų, stovyklautojos jau lankėsi Etnokosmologijos, Ežerų žvejybos ir Medžioklės muziejuose. Šiemet jos svečiavosi pas Molėtų krašte gyvenantį netradicinės medicinos žinovą, skulptorių iš medžio ir akmens Vytautą Biknerį, apžiūrėjo Videniškių vienuolyno muziejų ir jame įrengtą amatų centrą, Molėtų skulptūrų parką.

Ramutė Žiagūnienė, Molėtų r.



Janina Čekelienė, Molėtų r.

Daiva Malinauskienė, Ukmergės m.

Teresė Sabaliauskienė, Molėtų r.

Angelė Stasė Bareikienė, Molėtų r.

Laima Kytrienė, Vilniaus m.

Žemyna Aleinikovaitė, Molėtų m.


Jadvyga Stankevičienė, Molėtų r.

Beata Malinovska, Vilniaus m.

Liucija Kudžmienė, Kauno m.


Regina Kutienė, Kauno m.

Vladislava Vančenkova, Ukmergės m.

Vida Paulauskienė, Utenos m.


Aleksandra Stasytienė, Utenos r.

Nijolė Aleinikovienė, Molėtų m.

Bronė Surdokienė, Alytaus m.

Alantos technologijos ir verslo mokyklos mergaičių bendrabučio poilsio kambaryje


Paroda Naujasodyje E. Satkūnaitės vardo bibliotekoje

Aplankytas Videniškių vienuolyno muziejus ir jame įrengtas amatų centras, Molėtų skulptūrų parkas, pabuvota pas Molėtų rajono tautodailininkų draugijos pirmininką, skulptorių iš medžio bei akmens, netradicinės medicinos žinovą Vytautą Biknerį.


2014 m. liepos 7-13 dienomis Naujasodyje šešioliktą kartą organizuota respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ buvo skirta rankšluosčių puošybai. Pasitelkus etninės kultūros palikimą ir išstudijavus senus puošybos elementus, jų raštus bei techniką atsirado galimybė sukurti naujų ir gražių darbų. Siuvinėtojos Regina Kutienė, Liucija Kudžmienė, Rita Juodvalkytė, atvykusios iš Kauno, Bronė Surdokienė – iš Alytaus, Beata Malinovska – iš Vilniaus, Vida Paulauskienė – iš Utenos, Žemyna Aleinikovaitė ir Nijolė Aleinikovienė – iš Molėtų ir vietinės, gyvenančios tame pačiame kaime Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė ne tik atgaivino vąšelio nėrinių raštus, bet ir pritaikiusios tradicinės žičkos spalvos medvilninius siūlus, skirtingais dekoratyviniais dygsniais išsiuvo po savo inicialą ar monogramą. Teresė Sabaliauskienė, kuri su vyru Mingailiu prieš trejus metus atšventė auksinę vestuvių sukaktį, inicialą skyrė sutuoktiniui. Savąjį inicialą Janina Čekelienė išsiuvinėjo pilnuoju siuvinėjimo būdu, tačiau ji pasirinko viltį ir laukimą simbolizuojančią, gražiai su baltais metimo siūlais derančią samanų spalvą. Liucija Kudžmienė į monogramą sutalpino trijų kartų vardaženklius bei jos sukūrimo metus.

Alantos dvaro muziejaus–galerijos vedėja dailininkė tekstilininkė Rasa Leonavičiūtė tapybos ant šilko būdu sukūrė Alantos dvarininko dukters rankšluostį.
Stovyklos uždarymo dieną Alantos dvaro vienoje menėje buvo surengta Molėtų krašto muziejaus fonduose ir pas privačius asmenis saugomi XX a. viduryje puošti rankšluosčiai, kitoje – stovyklos dalyvių šviežumu kvepiantys darbai su išsiuvinėtais inicialais ar monogramomis.

Šventėje dalyvavo žymioji Lietuvos etnologė Gražina Kadžytė.



Inicialus siuvinėjo:


Beata Malinovska

Bronė Surdokienė

Janina Čekelienė

Žemyna Aleinikovaitė

Nijolė Aleinikovienė


Regina Kutienė


Teresė Sabaliauskienė

Monogramas siuvinėjo:

Liucija Kudžmienė

Rita Juodvalkytė

Ramutė Žiagūnienė

Regina Kutienė

Vida Paulauskienė

Rankšluosčių meninė improvizacija „Dvarininko dukters rankšluostis“, iš ciklo „Šilkiniai rankšluosčiai“. Tapyba ant šilko, 90 cm x 45 cm. (ant rankšluosčio pavaizduota Alantos dvarininko monograma, esanti ant vieno iš akmeninių Alantos dvaro pastatų).

Rasa Leonavičiūtė


2013 m. liepos 6-11 dienomis Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko Respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla ,,Žaliasis laumžirgis”. Jame, kaip ir pernai, vėl buvo susitelkta į peltakio raštų studijas, įgūdžių ugdymą, ir laikantis tradicijų, buvo kuriami šių dienų raštai, tobulinama siuvinėjimo technika, dalijamasi patirtimi. Naujus audinio gabalus peltakio raštais puošė sertifikavusios siuvinėjimo amato ir mokymo programas Lietuvos tautodailininkų sąjungos narės Janina Čekelienė ir Ramutė Žiagūnienė (Naujasodžio k., Molėtų r.), Bronė Surdokienė (Alytus), tautodailininkė Teresė Sabaliauskienė (Naujasodžio k., Molėtų r.), Lietuvos tautodailininkų sąjungos narės Regina Kutienė ir Liucija Kudžmienė (Kaunas), Laima Kytrienė (Vilnius), siuvinėtojos Angelė Stasė Bareikienė (Naujasodžio k., Molėtų r.), Stanislova Šinkūnienė (Utena), Monika Seibutytė (Utena-Vilnius), Žemyna Aleinikovaitė (Molėtai), Beata Malinovska ir Agnė Zemkajutė (Vilnius), Ona Vaičienė (Naujasodžio k., Molėtų r.). Šalia peltakiuotojų, šia technika atlikusių daugybę darbų, kantriai mokėsi naujokės Lietuvos tautodailininkų sąjungos narės Rita Juodvalkytė (Kaunas) ir Vida Paulauskienė (Utena), drabužių dizainerė Justina Žebelienė (Utena), Šarūnė Katinaitė – Molėtų gimnazijos trečiokė ir jos sesė Ugnė – Balninkų pagrindinės mokyklos būsima penktokė.


2012 m. liepos 13-19 dienomis Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko Respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla ,,Žaliasis laumžirgis”, kurios metu meno kūrėjos ir mėgstančios siuvinėti visą dėmesį telkė į praktinius peltakiavimo (daigstymas) įgūdžius. Tai šių metų pasirinktas siuvinėjimo būdas, dažnai vadinamas ,,mereška”, kai, ištraukus siūlus iš lengvai ardomo lininio ar medvilninio audinio ir apsiuvus, išgaunami įvairūs raštai. Remdamosi senaisiais tradiciniais peltakio raštais, siuvinėtojos atvykusios iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Utenos, Molėtų miestų, Naujasodžio (Alantos s.) ar netoliese esančių Antaliežių kaimų (Alantos s.), puošė atsikirptą lino medžiagos gabalą. Nuo pat stovyklos organizavimo pradžios siuvinėtojoms patarimus tebedalijo dailininkė tekstilininkė Michalina Šaknienė, siuvinėjo Naujasodžio kaime gyvenančios tautodailininkės siuvinėtojos Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė, Angelė Stasė Bareikienė, iš Alytaus atvykusi Bronė Surdokienė, devintus metus siuvinėjo Molėtų gimnazijos ketvirtokė Žemyna Aleinikovaitė, nuo 2007 m. stovyklą atradusi Vilniuje dirbanti uteniškė Monika Seibutytė, nuo 2009 m. - Regina Kutienė ir Liucija Kudžmienė iš Kauno. Pirmą kartą atvyko Petronė Venslovienė, Laima Kytrienė, Agnė Zemkajutė, Beata Malinovska iš Vilniaus , Ona Vaičienė - iš Naujasodžio kaimo (Molėtų r.), Jadvyga Stankevičienė iš Antaliežių kaimo (Molėtų r.), Stanislava Šinkūnienė ir Vida Paulauskienė iš Utenos.
Stovyklos uždarymo dieną Alantos dvaro vienoje menių buvo eksponuojami stovyklos dalyvių peltakiavimo darbai, pristatytas leidinys ,,Peltakiavimas”. Šalimais esančioje kitoje menėje buvo eksponuojamos lėlės iš lino, aprengtos įvairių regionų tautiniais drabužiais. Jų autorė kaunietė tautodailininkė siuvinėtoja Liucija Kudžmienė – vienintelė šalyje kurianti linines lėles, kurias rengia pagal tradicijas pasiūtais tautiniais lietuviškais drabužiais.


2011 m. birželio 26 - liepos 1 d. Geliogalių kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „Žemuoginė“ respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos „Žaliasis laumžirgis“dalyvės siekė dar didesnių kūrybinių aukštumų. Siuvinėtojos, sugužėjusių iš visos Lietuvos ne tik dalijosi kūrybine patirtimi, bet ir kūrė, mokė jauniausias siuvinėtojas. Dalis šiemet stovykloje dalyvaujančių moterų kasmet nuo 1999 metų atvažiuoja į stovyklas, kitos – jaunesnės – prisijungia kasmet. Nuo pat stovyklos organizavimo pradžios, šiemet organizuotoje stovykloje kūrė alytiškė Bronė Surdokienė, naujasodietės Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė ir Angelė Stasė Bareikienė. Prieš aštuonerius metus prie stovyklos dalyvių prisijungė jaunoji siuvinėtoja Žemyna Aleinikovaitė, kiek vėliau – ir kaunietė Regina Kutienė, Regina Mudėnienė, pernai prie stovyklos dalyvių prisijungė ir karpinių meistrė, didžiausio karpinio Lietuvoje savininkė Odeta Bražėnienė bei jos dukra Adelė Bražėnaitė iš Utenos. Pirmą kartą šiais metais čia kūrė vyresnės kartos puoselėjančios siuvinėjimą Gražina Žemaitytė ir Irena Mikėnaitė iš Vilniaus, mokinės iš UtenosVirginija Čeponytė ir Rimantė Buivydytė bei sesutės iš Balninkų Ugnė ir Šarūnė Katinaitės.

Šių metų stovyklos siuvinėjimo techniką lėmė sena ir užmiršta siuvinėjimo technika – adinukė. Prikeldamos iš užmaršties, kartu su siuvinėtojomis iš Naujasodžio išleidome leidinį „Adinukė. Siuvinėtos staltiesės, staltiesėlės, takeliai“, iš kurio mokytis šio užmiršto siuvinėjimo būdo galės ir jaunoji karta.

Stovyklos uždarymo šventėje savo autorinius darbus pristatė Bronė Surdokienė (Alytus)– austos juostos ir delmonai, kaunietė Regina Kutienė atvežė individualiai siuvinėtas prijuostes ir papuošalų kolekciją, o stovyklos vadovė Michalina Šaknienė (Vilnius) uždarymo šventę paįvairino atgabenusi Matildos Miglės Nainienės – garsios Lietuvoje mezgėjos, kuri laisvalaikiu siuvinėja, staltieses.

2010 m. birželio 24 - liepos 2 d. kaimo turizmo sodyboje „Žemuoginė“, esančioje Gėliogalių kaime prie Gėlių ežero (Balninkų s.) vyko respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“.

Be mūsų garsiųjų Naujasodžio siuvinėtojų Janinos Čekelienės, Ramutės Žiagūnienės, Teresės Sabaliauskienės, Angelės Stasės Bareikienės, į mūsų rajone organizuojamą tradicinio siuvinėjimo stovyklą atvyko Bronė Surdokienė iš Alytaus, Michalina Šaknienė, Virginija Kasparavičiūtė, Meilė Bludnickytė, Regina Mudėnienė iš Vilniaus, Regina Norušienė Iš Elektrėnų, Regina Kutienė ir Eleonora Glinskienė iš Kauno.

Jaunoji siuvinėtoja Žemyna Aleinikovaitė iš Molėtų jau turi įdirbį, beveik be papildomos pagalbos dailiai ir greitai siuvinėjo.

Adelė ir Paulina Bražėnaitės iš Utenos konsultuojamos Janinos Čekelienės noriai mokėsi siuvinėjimo paslapčių. Tautodailės pasaulis joms nesvetimas, nes jų mama Odeta Bražėnienė surengusi keliolika autorinių parodų, už savo kūrybą pelniusi Utenos kultūros ir meno premijos laureatės vardą, labiausiai Utenos miestui nusipelniusio žmogaus vardą, o 2007 metais už geriausius vaizduojamosios dailės kūrinius jai skirtas „Aukso vainikas“ - Respublikinės parodos – konkurso apdovanojimas.

Dar pernai apsispręsta, kad šalia siuvinėjimo bus susipažįstama su juostomis, audžiamomis kaladėlių pagalba. Eleonora Glinskienė šiuo būdu išaudusi virš tūkstančio juostų, labai sudomino moteris, o ypač mergaites.

Dar Vilniuje su savo mokiniais kurdama dekoratyvinius kilimus, Virginija Kasparavičiūtė svajojo juos atsivežti į stovyklą. Atrinko saviškių Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokinių ir savo kolegių iš Šeškinės vidurinės mokyklos mokytojų Rūtos Savičiauskienės ir Ingos Leskauskienės vadovaujamų mokinių darbus. Paskutinę stovyklos dieną šalia kombinuota technika atliktų kilimų eksponuota šiais metais stovykloje išsiuvinėti darbai. Garbingiausią vietą užėmė Reginos Kutienės atsivežtos ir paskirtos dovanai Molėtų krašto muziejui giminaitės tremtyje siuvinėtos staltiesės ir miniatiūriniame krikščioniška simbolika siuvinėtame maišelyje iš mėlynos spalvos medvilninių siūlų sukurtas rožantėlis, saugojęs moterį nuo sunkumų ir pražūties.

„Žaliojo laumžirgio“ šventės metu parodoje eksponuojamus darbus analizavo dailininkė tekstilininkė Michalina Šaknienė.

Siuvinėtojas ir jų darbus sulygino su kosmoso siunčiama energija rajono tautodailininkų draugijos pirmininkas, gydytojas, Lietuvos gydytojų homeopatų asociacijos viceprezidentas Vytautas Bikneris.

2009 m. liepos 6-10 d. Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko siuvinėtojų seminaras.

Respublikinė siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“ prasidėjo Liucijos Kudžmienės jubiliejinės parodos atidarymu Molėtų krašto muziejaus parodų salėje.

Jaunimo „frontui“ atstovavo Žemyna Aleinikovaitė, nenuvylusi ir savo kruopštumu sužavėjusi pripažintas siuvinėtojas.

Parodą, eksponuotą Alantos dvare sudaro trys dalys: siuvinėtojų specialiai parodai atsivežti darbai, Molėtų krašto muziejaus fondui dovanojami rankdarbiai ir stovyklos metu sukurti darbai.

2009 07 06-10 d. Alantos technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje vykusios respublikinės siuvinėjimo stovyklos „Žaliasis laumžirgis“ tema buvo drabužių puošimas. Stovyklos konsultantės dailininkės tekstilininkės M.Šaknienės (ji ir Vilniaus mokytojų namų etnokultūros sambūrio „Vakarė“ vadovė) įsitikinimu, siuvinėti drabužiai praeityje buvo turtų ir galios simbolis, kuris neišnyksta ir šiandien nei kaip drabužių, nei kaip namų puošimo elementas. Tik kiekvienas amžius ir kiekviena jo karta atsineša savus ornamentus ir technikas, ir nebūtinai jos turi tapti „klasikinės“, nes siuvinėjimo istorija kiekvienoje tautoje turi savo stilių“.

Išleistas leidinys talpina Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų ir jų mokytojos Meno Kūrėjos Ramutės Žiagūnienės siuvinėtas prijuostes.

Lilija Milda Miškinienė originali dainininkė, kompozitorė, poetė, muzikos pasaulyje žinoma Lilijanos Ablėnaitės vardu Molėtų krašto muziejui padovanojo pirmąją autorinę kompaktinę plokštelę „MIŠKŲ DVASIA“.


Meilė Bludnickytė (Vilnius)

Valkininkų globos namų „Spengla“ technologijų ir dailės mokytoja. Dalyvavo mokytojų darbų parodose Varėnoje, Norvegijoje. Vaikų darbų parodų dalyviai užima prizines vietas.



Virginija Kasparavičiūtė (Vilnius)

LTS narė nuo 1986 metų. Meno Kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Darbai eksponuoti respublikinėse parodose Dainų švenčių metu ( 2004, 2009 metais). Mokytojų darbų parodų, vykusių Lenkijoje, Vokietijoje, Norvegijoje dalyvė.



Lilijana Milda Miškinienė (Lilijana Ablėnaitė) (Vilnius)

LTS narė nuo 1965 metų. Surengusi keturias darbų parodas. Save pristatanti Lilijanos Ablėnaitės vardu-originali dainininkė, kompozitorė, eilių autorė, išleidusi autorinę kompaktinę plokštelę „Miškų dvasia“. Apie trisdešimt metų dirba su folkloriniais ansambliais. Paskutiniu metu su folkloriniu ansambliu „ Volungė“. visuomeninio pagyvenusių žmonių klubo „ Salvė“ pirmininkė.



Romualda Sviščiauskienė (Vilnius)

Laisvalaikiu karpo. Yra surengusi karpinių iš popieriaus parodą. Kuria papuošalus ir miniatiūras iš odos. Dainuoja dviejuose etnografiniuose ir romansų ansamblyje „ Juodoji rožė“.



Michalina Šaknienė (Vilnius)

Dailininkė-tekstilininkė. Dirba su liaudies menininkais.Vilniuje Mokytojų namuose įsikūrusios meno mylėtojų studijos „ Vakarė“ vadovė. Respublikinių tradicinio siuvinėjimo stovyklų, vykstančių Molėtų rajone vadovė.



Bronė Surdokienė (Alytus)

LTS narė nuo 1996 metų. Suteiktas Meno Kūrėjo statusas 2008 metais. Surengė devynias autorines darbų parodas Vilniuje, Lazdijuose, Druskininkuose, Alovėje ( Lazdijų r.). Darbai eksponuoti Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Kuboje, respublikinėse parodose Dainų švenčių metu ( 2004, 2009 metais. ), Lietuvos liaudies kultūros centro įsteigtoje „ Aukso vainiko“ nominacijos parodose.



Liucija Kudžmienė (Kaunas)

LTS narė nuo 1985 metų. Dalyvavo 33 įvairaus žanro parodose Lietuvoje ir užsienyje. Greta rūbų modeliavimo dirba įvairia technika: siuvinėjimas, aplikacija, batika, siuvimas iš skiautelių, vilnos vėlimas. Siuva žaislus iš lino ir lėles tautiniais drabužiais. Mėgsta išbandyti naujoves meno srityje. Surengė septynias autorines darbų parodas. Aštuntąją atidarė Molėtų krašto muziejuje respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos atidarymo dieną.



Regina Kutienė (Kaunas)

LTS narė nuo 1982 metų. Dalyvavo Kauno skyriaus organizuotose visose respublikinėse ir zoninėse parodose. Surengė septynias personalines parodas. Darbai buvo eksponuojami Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje.



Žemyna Aleinikovaitė (Molėtai)

Molėtų gimnazijos pirmokė. Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų, vykusių 2004-2006 metais. ir respublikinių tradicinio siuvinėjimo stovyklų nuo 2007 metų. dalyvė. Darbai eksponuoti Molėtų krašto muziejaus parodų salėje organizuojamose tradicinėse rajono Dailės ir fotografijos parodose-konkursuose, rajono moksleivių darbų parodose.



Angelė Stasė Bareikienė (Naujasodžio k., Molėtų r.)

Molėtų rajono tautodailininkų draugijos narė nuo 2001 metais. Dalyvauja respublikinėse, zoninėse, rajoninėse parodose. Siuvinėtų darbų yra įsigiję daugelis Lietuvos rankdarbių meno gerbėjų.



Janina Čekelienė (Naujasodžio k., Molėtų r.)

LTS narė nuo 1981 metų. Meno Kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Respublikinėse, zoninėse ir rajoninėse parodose dalyvauja nuo 1969 metų. Parodų Naujasodyje organizatorė. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos-konkurso nominantė ( 2004, 2007, 2008 m.). Priklauso Vilniaus zonos siuvinėtojų būreliui. Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų, organizuotų 2004-2006 metais iš projektinių lėšų, kūrybinė vadovė. Darbai publikuojami „Rankdarbiai plius Visažinis“. Kūrinių yra įsigiję ne tik Lietuvos muziejai, bet ir daugelio užsienio šalių meno gerbėjai.



Teresė Sabaliauskienė (Naujasodžio k., Molėtų r.)

Molėtų rajono tautodailininkų draugijos narė nuo 1991 metų. Nuo 1975 metų dalyvauja rajoninėse, zoninėse, respublikinėse parodose. 2000 m. Molėtų krašto muziejuje surengė personalinę parodą. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos-konkurso nominantė ( 2006 ir 2009 m.). Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų, organizuotų 2004-2006 metais iš projektinių lėšų, kūrybinė vadovė. Kūrinių įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių meno gerbėjai.



Ramutė Žiagūnienė (Naujasodžio k., Molėtų r.)

LTS narė nuo 1989 metų. Meno Kūrėjo statusas suteiktas 2005 metais. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodos-konkurso nominantė ( 2003 ir 2008 m.). Priklauso Vilniaus zonos siuvinėtojų būreliui. Utenos apskrities jaunųjų siuvinėtojų stovyklų, organizuotų 2004-2006 metais iš projektinių lėšų, kūrybinė vadovė. Kūrinių įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio šalių meno gerbėjai.

2008 m. birželio 30 - liepos 4 d. Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko respublikinis siuvinėtojų seminaras. Vadovė dailininkė – tekstilininkė Michalina Šaknienė.

Seminare kūrė:

Michalina Šaknienė – (Vilnius)
Aldona Radzevičienė – (Vilnius)
Regina Norušienė – (Elektrėnai)
Bronė Surdokienė – (Alytus)
Regina Kutienė – (Kaunas)
Liucija Kudžmienė – (Kaunas)
Justina Rakauskaitė – (Molėtai – Vilnius)
Janina Čekelienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Ramutė Žiagūnienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Teresė Sabaliauskienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Angelė Stasė Bareikienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Žemyna Aleinikovaitė – (Molėtų pagrindinė mokykla)
Dalia Gelažanskaitė – (VU, Naujasodis, Molėtų r.)

2007 m. birželio 21-28 d. Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko siuvinėtojų seminaras. Vadovės dailininkės – tekstilininkės Michalinos Šaknienės pasiūlymu, sambūris pavadintas „Žaliojo laumžirgio“ vardu. Emblemą sukūrė Regina Kutienė (Kaunas).

Seminare kūrė:

Michalina Šaknienė – (Vilnius)
Danguolė Bukėnaitė – (Vilnius)
Regina Norušienė – (Elektrėnai)
Bronė Surdokienė – (Alytus)
Regina Kutienė – (Kaunas)
Janina Čekelienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Ramutė Žiagūnienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Teresė Sabaliauskienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Angelė Stasė Bareikienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Žemyna Aleinikovaitė – (Molėtų pagrindinė mokykla)
Akvilė Rudėnaitė – (Molėtų gimnazija)
Monika Seibutytė – (Utenos Adolfo Šapokos gimnazija)
Emilija Seibutytė – (Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla)
Vida Krikštolaitytė – (Niujorkas, JAV)

2006 m. birželio 12–16 dienomis vyko jaunųjų siuvinėtojų stovykla. Ji vyko siuvinėjimo stovyklos mokytojos Ramutės Žiagūnienės šeimos poilsio namuose ant Gėlių ežero kranto, esančio Balninkų seniūnijoje. Atitrūkimas nuo įprasto gyvenimo, ramaus aukštaitiško reljefo apsuptyje skatino susikaupti darbui ir poilsiui. Aštuonios jaunosios siuvinėtojos: Dalia Gelažanskaitė ir Akvilė Rudėnaitė iš Naujasodžio, seserys Monika ir Emilija Seibutytės iš Utenos, Aurelija ir Viktorija Šileiko iš Joniškio, Žemyna Aleinikovaitė iš Molėtų ir Meilė Petrauskaitė iš Kauno. Jos turėjo progos apžiūrėti dar pernai atliktus darbelius, atskirai eksponavo savo kolekciją D.Gelažanskaitė.

Šių metų seminarą - stovyklą, kaip ir kiekvienais metais, kuravo tautodailininkės siuvinėtojos Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė ir Teresė Sabaliauskienė. Šiemet buvo pasirinktos siuvinėti spalvingosios dzūkiškos prijuostės. Jaunosios siuvinėtojos išsiuvinėjo vingiuojančias gėlių šakas, kai kur siekiančias net iki pusės prijuostės. Darbo atmosferą praskaidrino balninkietės tautodailininkės Laimos Vilimaitės ir pynėjos iš vytelių Stasės Duchnauskienės pasakojimai apie save ir kūrybos pasirinkimą.

Stovyklos uždarymo dieną siuvinėtojos Balninkų bendruomenės centre surengė ant spalvoto audinio pilnuoju būdu išsiuvinėtų darbų parodą. Be šių darbų, buvo eksponuojama 2005 ir 2006 metų jaunųjų siuvinėtojų seminarų - stovyklų metu išsiuvinėti darbai. Parodos atidarymo proga jaunąsias siuvinėtojas ir jų mokytojas tautodailininkes pasveikino Vilniaus zonos tautodailininkų draugijos pirmininkė Ramutė Kraujelienė, švietėjiško žurnalo apie rankdarbius „Rankdarbiai plius Visažinis“ vyr. redaktorius Feliksas Marcinkas, apdovanojęs autorine bei N.Jurėnienės knygele „Margutis – šventų Velykų simbolis“, Utenos apskrities etninės veiklos vyr. specialistė Zita Mackevičienė, rajono kultūros ir švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Gintas Matkevičius, Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. Renginį vainikavo balninkiečių ansamblio atliekamos dainos apie tėviškę.

2005 m. birželio 13–22 dienomis Alantos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje vyko jaunųjų siuvinėtojų seminaras - stovykla. Šių metų seminaro-stovyklos tikslas buvo atgaivinti praėjusių dešimtmečių stalo serviravimo stilių, derinant jį su šiuolaikiniu, ir kartu perteikti lietuvių tautos tradicijas jaunimui, didinant jų vaidmenį dvasiniame žmonių gyvenime. Dalyvavo septintokės Lilija Avina ir Roberta Latvytė, aštuntokės Julita Mozūraitė, Rita Tarulytė ir Elinga Petrauskaitė bei jų technologijų mokytoja Stefanija Šilinskienė iš Molėtų pagrindinės mokyklos, Dalia Gelažanskaitė iš Molėtų gimnazijos, tarp jų - dvi uteniškės seserys Emilija ir Monika Seibutytės. Antrąkart dalyvavo Žemyna Aleinikovaitė iš Molėtų ir Akvilė Rudėnaitė iš Naujasodžio. Seminaro dalyves globojo vietinės tautodailininkės siuvinėtojos Janina Čekelienė, Ramutė Žiagūnienė, Teresė Sabaliauskienė, kurios jaunąsias siuvinėtojas dar ir supažindino su darbų paruošimu eksponavimui – skalbimu, standinimu, lyginimu. Seminaro–stovyklos uždarymo metu kartu vyko tarsi trys skirtingos parodos: seminaro dalyvių atliktų darbų, tautodailininkių ir XX a. vidurio buičiai skirtų siuvinėtų rankdarbių paroda. vienoje iš mokyklos auditorijų.

2004 m. birželio 15–18 d. Alantos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje vyko jaunųjų siuvinėtojų stovykla–seminaras. Jame dalyvavo devyniolikmetė Justė Rakauskaitė iš Molėtų, kuri ne tik puikiai siuvinėja, bet ir gražiai mezga, neria, siuva ir net kuria eilėraščius bei groja gitara. Nuo jos mažai atsilieka dvejais metais jaunesnė sesutė Viktorija. Be sesučių stovykloje dalyvavo septyniolikmetė Jūratė Danilevičiūtė , gyvenanti Levaniškių kaime, dvylikametė Akvilė Rudėnaitė iš Naujasėdžio kaimo. Jauniausia dalyvė molėtiškė Žemyna Aleinikovaitė, ji siuvinėti pradėjo tik prieš du mėnesius. Jo metu jaunoji karta galėjo pademonstruoti savo kūrybiškumą, pasisemti žinių, pasimokyti atlikimo tobulumo iš patyrusių vietinių tautodailininkių siuvinėtojų Janinos Čekelienės, Teresės Sabaliauskienės ir Ramutės Žiagūnienės. Seminaro tema – baltasis siuvinėjimas. Jaunosios dalyvės išklausė mokytojų Ramutės ir Janinos trumpas paskaitėles apie siuvinėjimo būdus ir simboliką. Kruopštaus darbo atmosferą kartkartėmis nuskaidrindavo vienos iš dalyvių Justės Rakauskaitės gitaros garsai. Seminaro metu organizuotas susitikimas su vietiniu kaimo rašytoju Antanu Pivoru, kuris pristatė vaikams parašytas knygeles, papasakojo apie save, bendravo su jaunosiomis siuvinėtojomis. Baltieji raštai sugulė ant akinamo baltumo skarelių.

1999 m. liepos 11-18 d. Alantos technologijos ir verslo mokykloje vyko LTS Vilniaus bendrijai priklausančių siuvinėtojų seminaras.

Seminare kūrė:

Michalina Šaknienė – (Vilnius)
Virginija Kasperavičiūtė – (Vilnius)
Vida Juknelienė – (Elektrėnai)
Regina Norušienė – (Elektrėnai)
Bronė Surdokienė – (Alytus)
Janina Čekelienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Ramutė Žiagūnienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Teresė Sabaliauskienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Angelė Stasė Bareikienė – (Naujasodis, Molėtų r.)
Irma Tranelytė – (Utenos vidurinės mokyklos mokinė)
Ramunė Sabaliauskaitė – (VPU studentė)