Facebook
tree
en
Darbuotojams
Molėtų
krašto
muziejus

Molėtų diaspora ir paveldas. Štetlas

  1. Vilniaus g. Nr. 27. N. Viešnickienės antstolių kontora. Turtingiausiai Molėtų mieste gyvenusio žydo Berkos Natulevičiaus įvairių rūšių atvežtinių audinių ir drabužių parduotuvė. Kitą – kur kas gražesnio medinio su salkomis namo, stovėjusio dabartinės vaistinės ( Vilniaus g. 27) pastato vietoje, pirmame aukšte įkūrė turtingiausiai tuo laikotarpiu Molėtuose gyvenęs žydų tautybės Berka Natulevičius. Tai buvo brangių atvežtinių audinių parduotuvė, į ją užėjęs galėjai bent akis paganyti į lentynose sudėtus įvairių rūšių audinių, skirtų moteriškiems ir vyriškiems paltams, vilnos, šilko,taftos, atlaso, medvilnės ir kitų rūšių rietimus. Pačios brangiausios angliškos vilnos metras tuo laikotarpiu kainavo 50 litų, prastesnės kokybės – vos ne per pusę pigiau - 30 litų.
  2. Vilniaus g. Nr. 28. Andraičių mūrinis gyvenamas namas. Namas priklausė žydų tautybės žmonėms. Namo savininkas Burgin prekiavo audiniais ir kanceliarinėmis prekėmis. Namo rūsyje buvo įrengta arbatinė. Buvo prekiaujama silkėmis. Cvirkos g. Nr. 9–4 pažymėtame name gyvenanti Anelė Pumputienė (g. 1927 m. Rudilių k.) atsimena, kad arkliu traukiamu vežimu atvažiuodavusi su tėvu į Molėtus, o grįždami namo, užsukdavę pavalgyti. „Nepaprastai būdavo skanios silkės“, – prisimena moteris.

    Kai žydai buvo varomi į sinagogą, Burgin dukros spėjo pasislėpti ant aukšto. Po sušaudymo buvo įtariama, kad Burginaitės slepiasi. Nors jų saugumu pasirūpino šalia Burgin namų gyvenusi vaistininko Ivanausko šeima, jos labai išgyveno tragediją: nevalgė, nemiegojo ir nerimavo dėl suplanuotos kelionės į Pabradę. Saugumo sumetimais pasirinko Švč. Mergelės Marijos vardo atlaidų dieną. Ivanauskienė merginas aprišo baltomis skarelėmis, įdavė kibirą, imituojant ėjimą pietų karvės melžti, palydėjo iki vartelių. Išeinančias merginas pastebėjo Jakutienė, milicininko motina, gyvenusi nuo Burgin per du namus. Iš tvarto išeinančią kaimynę pastebėjo ir Ivanauskienė. Netrukus Jakutienė bėgo link policijos nuovados. Čia budėjęs sūnus su bendradarbiu beeinančias raiti pasivijo ties dabartine veterinarija ir nušovė.

    Burgin name gyvenanti K. Andraitienė pasakojo, kad žydaitės norėjo į kaimą pas tuos žmones, pas kuriuos išvežtas turtas. Po kelių dienų slapstymosi pas Ivanauskus, jas priglaudė Bučinskienė. Bendru susitarimu saugiausia buvo pasišalinti – Švč. Mergelės Marijos vardo atlaidų dieną. Bučinskienė aprišo savomis skarelėmis, įdavė kibirą, įmituojant ėjimą karvės melžt. Praeinančias pro Jakučių namus pastebėjo ir atpažino tuo metu dirbęs policininku Jakučių sūnus. Su nuovadoje budėjusiu bendradarbiu raiti žydaites prisivijo ir paežeryje nušovė. Kurį laiką gulėjusias daugelis matė, atpažindami Bučinskienės skareles.
  1. Vilniaus g. 29. Restoranas–viešbutis „Senoji užeiga“. Žydui priklausęs namas. Vėliau nupirko Pelakauskas ir Laginauskas.
  2. Vilniaus g. Nr. 30. Knygynas (uždarytas). Šioje vietoje gyveno žydas Glotas Peisachas.
  3. Vilniaus g. Nr. 34. Daugiabutis. Šioje vietoje gyveno žydas Šochotas Šmuila.
  4. Vilniaus g. Nr. 35. Daugiabutis. Gyveno žydas Ožuras Joselis – kirpėjas.
  5. Vilniaus g. Nr. 37 ir 39. Buvusi vaikų poliklinika. Išlikę žydų namai šalia vienas kito (Vilniaus g. 39) Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai, o pusrūsyje – krautuvėlė. B. Levinas prekiavo medžiagomis, o žiemą obuoliais. R. Videckis buvo kirpėjas. Jakovas Klarkinas, Chaimo sūnus (tikroji pavardė Videtskis Izrail Erenyarch Videtsko, Chaimo sūnus, gimęs Molėtuose).
  6. Vilniaus g. Nr. 40. Lietuvos draudimas, AB Molėtų skyrius. Buvęs žydų medinis namas. Apie 1937–38 m. įsikūrė lietuvių kooperatyvas. Prekiauta medžiagomis. Prekyba vyko sunkiai.
  7. Vilniaus g. 41. Teismas. Galais į gatvę stovėjo 2 sandėliai. Į juos pylė prievolei suvežtus grūdus.
  8. Vilniaus g. 42. Prekybiniai pastatai, kitaip vadinami Raudonaisiais mūrais. Šiame pastate iki 1940 m. veikė žydų parduotuvės. 1935 m. Molėtuose čia buvo įvestas pirmasis vandentiekis, kanalizacija. Savininkai buvo Šeras Faivušas, Mejofisas Izraelis, Švabėkis, Badikas, Joselis, Meilachas,. Dviaukštis Belečkos Rabinovičiaus pristatytas namas. Už pastato buvo turgus.
  9. Vilniaus g. Nr. 43. Molėtų paštas. Abraomo Karcevo namas ir krautuvėlė. Jis prekiavo įvairiomis smulkmenomis – siūlais, kojinėmis, sagomis ir kt.
  10. Tarp Vilniaus g. Nr.41 ir Vilniaus g. Nr. 43 Ažubalių gatvės pradžios dalyje buvo turgaus aikštelė. Čia buvo karvių turgus. Dabartinės P. Cvirkos gatvės dalyje – arklių turgus, savivaldybės mašinų stovėjimo aikštelės vietoje – kiaulių turgus. Valdant A. Smetonai, t. y. prieškario Lietuvoje turgūs vykdavo antradieniais, rusams – sekmadieniais. Vykstant į turgus sekmadieniais, važiuodavo anksčiau, kad suspėtų į bažnyčioje vykstančias šv. Mišias.
  11. Vilniaus g. Nr. 44. Molėtų rajono savivaldybė. Šioje vietoje stovėjo medinis su „salkomis“ namas, kuriame veikė specializuota audinių parduotuvė, vietinių vadinama „medžiagos pagal kišenę“. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje audinių fabrikų nebuvo, juos atveždavo iš Lenkijos, Rusijos, Anglijos, Prancūzijos. Molėtuose audiniais prekiavo dvi specializuotos parduotuvės. Viena jų, prekiavusi nuo pigiausių iki brangiausių įvairių rūšių audiniais, vietinių vadinama „medžiagos pagal kišenę“, buvo įsikūrusi dabartinio rajono savivaldybės pastato ( Vilniaus g. 44) vietoje, mediniame su „salkomis“ name, priešais buvusį turgų. 4 dešimtmetyje audinių prekyboje lietuviška kostiuminė, pūkuoto nepraktiško audimo medžiaga, vadinosi „tukas“, kita - „ kortas“. To paties pavadinimo su išilginėmis juostelėmis audinys kainavo truputėlį brangiau. Pačią pigiausią – kietą, vienspalvę tamsiai mėlyną, greit išsiblizginančią medžiagą, kainavusią po 2 litus, motinos pirkdavusios paaugliams sūnums. Iš tokio audinio ir šių žinių pateikėjui Steponui Kulbiui, kuris mokėsi Molėtų progimnazijoje 1938-1941 metais, kostiumą pasiuvo motina. „Tokių kaip aš buvom trisdešimt, o Molėtų vaistininko Ivanausko sūnaus Leopoldo kostiumas buvo kur kas geresnės medžiagos ir pasiūtas nepriekaištingai“, - palygina mokytojas. – Su juo nebendravom. Teisingiau būtų sakyti, kad jis mūsų nematė.
  12. Už Raudonų mūrų veikusio kiaulių turgaus, dabar Vilniaus g. Nr. 44A esančio gyvenamo namo vietoje stovėjusi gyvulių skerdykla (neišlikusi). Pasakojama, kad šiame name nieks ilgai neužsigyvena – suserga, miršta, nusigyvena ir išsikelia.
  13. Vilniaus g. Nr. 45. Buvęs kino teatras. Buvęs restoranas. Po žydų sušaudymo gyveno Anastazijos Kuliešovaitės tėvų šeima.
  14. Vilniaus g. Nr. 47. DNB bankas, Molėtų klientų aptarnavimo poskyris. Šioje vietoje buvo turtingiausio Molėtų žydo Jochelio Leibovičiaus Gordano dviaukštis mūrinis namas ir restoranas.
  15. Vilniaus g. Nr. 53. „Svajonė“ gėlių salonas. G. Kučejevienės įmonė. Buvusi progimnazija veikusi nuo 1923 metų, į kurią eidavo lietuviai ir žydai.
  16. Vilniaus g. Nr. 55. Gėrimų parduotuvė. Gyveno Chana Lichtaitė.
  17. Vilniaus g. Nr. 56. Senasis paštas. Gyveno Lichtas Lipmanas.
  18. Vilniaus g. Nr. 58. ABC Vandos Paškevičienės parduotuvė ir gyvenamas namas. Perstatytas žydo namas. Pirktas iš neturtingo žydo.
  19. Vilniaus g. Nr. 59. Šlapakovų namas. Šioje vietoje stovėjo raudonų plytų Leono Kaplano seneliui priklausęs gyvenamas namas.
  20. Vilniaus g. 62. Vaidmanto Židonio lombardas. Namas priklausė žydui.
  21. Vilniaus g. Nr. 66. „Skruzdžių ragas“ Viešbutis – restoranas. Šioje vietoje stovėjo elektros stotis. Pagal 1927–1942 m. sudarytą sutartį elektros stotį prižiūrėjo Šnipeliškis Abelis ir Ožuras Šimelis. 1926 metais – Izaokas Burginas.
  22. Vilniaus g. Nr. 68. Buvęs Paketurių namas. Buvęs Žydo Joselio namas. Paketurytė Lidija turi dalį namo Vilniaus g. Nr. 26. (vasarai).
  23. Kauno g. Nr. 33–35. Gyvenamas namas. Buvusi Codiko Kreicerio, vadinto „baronkiniu“ riestainių kepyklėlė–parduotuvėlė. Kepė ir pardavinėjo trijų rūšių riestainius. Turėjo pavadinimą „Cukrainė“. Dabartinėje renovuotoje dalyje buvusi gyvenamoji dalis, antroje pusėje, pažymėtoje Nr. 33 – barankų kepyklėlė. (pateikėjos J. Maigienė ir jos bendraamžės giminaitės). Dabartinės renovuotos dalies gyventojai, saugodami savininko CODIKAS KRICERIŠ namo dokumentus, tvirtina atvirkščiai, kad renovuotoje dalyje buvusi kepyklėlė, nes čia suradę kepyklėlei priklausiusius įrankius, kuriuos ketina atiduoti Vilniaus žydų bendruomenei.
  24. Kauno g. Nr. 31. Žygelio gyvenamas namas. Buvęs žydų namas. Kita namo dalis priklauso kitam gyventojui, anksčiau – kitam žydui.
  25. Kauno g. Nr. 30. Žydui priklausiusio gyvenamo namo stovėjimo vieta.
  26. Kauno g. Nr. 28. Buvęs Kraujalių namas. Vėliau jį buvo nupirkęs Jonas Simonavičius. Namas pastatytas ant sudegusio žydams priklausiusio gyvenamo namo pamatų. Vietinių gyventojų atminime priešais namą ir nuo namo šono link dabartinio Kauno g. Nr. 26 sklypo ribos buvęs bruktas akmenimis didelis kiemas, tarp kurių buvo gausiai užsisėję saulutėmis. Ūkinis pastatas atstatytas ant išlikusių pamatų, kurių statybai naudota daug kalkių ir akmenų.
  27. Kauno g. Nr. 26. dabartiniai savininkai Virginija Ona Tumėnienė ir jos vyras pasakoja, kad namo kieme esama daug pamatų liekanų. Pastatytas namas yra ant pylimėlio, o gatvė – žemai. Gyventojų atminime – gatvelė buvusi siaura ir labai kalvota. Savo kiemo ribos kampe besiribojančiu su kaimynų, gyvenančių Kauno g. Nr. 28 valdos riba, iškasinėdamas menkavertės obels šaknis, atkasęs sudegusių grūdų likučius. Žmogus spėja, kad čia medinės sinagogos stovėjimo vieta. Jos stovėjimo vieta – buvę miesto tualetai, ant kurių dabar pastatytas gyvenamasis namas (Vilniaus g. 45A), link buvusio kino teatro pastato. Antra sinagoga stovėjusi netoli – dabartinio telekomo vietoje, užėmusi dalį dabartinio kelio link Ažubalių, už pašto pastato link Kauno gatvės. Kauno g. Nr.24 gyvenanti Roma Pažūsienė sinagogų stovėjimo vietas nurodo taip: pirmoji stovėjusi nuo palei Kauno gatvę iškloto šaligatvio, maždaug apie 8 metrai jų sklypo dalyje. Molėtiškė Anastazija Kuliešovaitė, kurios šeima gyvenusi už Ažubalių gatvėje buvusio gastronomo, adresu Kauno g. Nr. 18, iš vaikystės atsiminė, kad dabar jos kampą žymi augantis beržas. Abi pateikėjos tvirtina, kad antroji stovėjusi Tumėnų kiemo ribose.
  28. Kelias link Ažubalių. Statant gastronomą palei galinę sieną (Kauno g.) iškasinėjant kiemelyje augusią obelį po šaknimis statybininkai rado sidabrinių šakučių ir šaukštų rinkinį. Už Molėtų elektrinės senųjų Molėtų žydų kapinių pakraštyje 1962 m. pastatyta RSO lentpjūvė. Prie kelio trijų aukštų namo vietoje 1970 m. buvo pastatyta RSO kontora.
  29. Kauno g. Nr. 16. Tolvaišų namas. Buvus žydo gyvenamo namo vieta. Tolvaišų žentas Rimas Markevičius kasinėdamas daržą yra radęs du auksinius žiedus (sužadėtuvių ir vestuvinį), sidabrinę sagę. Sklypo ribos siejosi su Anastazijos Kuliešovaitės tėvų sklypu.
  30. Kauno g. Nr.14. Gydytojų Ivanauskų namas pastatytas ant sinagogos pamatų.
  31. Kauno g. Nr. 13. Aldonai Petkevičienei ir Kasčiuškevičiams priklausantis gyvenamas namas. Šioje vietoje buvęs žydams priklausantis kelių aukštų linų sandėlis.
  32. Kauno g. Nr. 10. Kieme randama plytų, akmenų. Namo savininkai tvirtina, kad čia stovėjusių žydų prekybinių pastatų sandėlių pamatų liekanos. Kauno g. Nr. 12 ir 10 yra tremtinių namai, juose apgyvendindavo grįžusius iš tremties.
  33. Kauno g. Nr. 8. Mikalauskams priklausantis gyvenamas namas. Pastatytas ant buvusios sinagogos pamatų.
  34. Kauno g. Nr. 8. Mikalauskų daržo vieta už restorano–viešbučio „Senoji užeiga“, esančio Vilniaus g. 29. Žydui priklausiusi kepyklėlė.
  35. Inturkės g. Nr. 1. žydų namo stovėjimo vieta.
  36. Inturkės g. Nr. 3. Šioje vietoje stovėjo žydo Ormano kalvė.
  37. Inturkės g. Nr. 4 Buvusi žibalinė. Ties Molėtų krašto muziejaus lauko durimis.
  38. Inturkės g. Nr. 5. Buvęs žydų namas.
  39. Inturkės g. Nr. 7. Buvęs žydų namas. Gyveno Skurkovičius Menokas.
  40. Inturkės g. Nr. 6 Buvusi ledaunyčia (už Sodros esančio restorano, J. Maigienės namų link). Žiemą nuo tramplyno (maudyklės vieta prie Pastovio ežero) pjaustydavo ledus ir veždavo į ledaunę.
  41. Inturkės g. Nr. 4–6 (tarp Molėtų kultūros namų ir Sodros pastato) buvo žydų maldos mokykla (hebrajų kalba).
  42. Inturkės–Jaunimo gatvių susikirtimo kampo kairėje esančioje pievutėje buvusi pirtis (neišlikusi). Pirtyje kaupė prievolei suvežtus grūdus.
  43. Inturkės g. Nr. 17. Buvęs žydų namas. Dalis namo nugriauta prieš 20 metų. Kasmet vasaroti atvažiuoja Jankauskyčia, pediatrė dirbusi Vilniuje. Anūkas pastatęs sandėliuką. Daktarkos dukra – žurnalo „Nacionalinė geografija“ vertėja iš anglų kalbos. „Kokia iš jos aktorka, ana – tiktai dakterka“, – Arvydas Kazlauskas. P. s. Dakterkos dukra – Arvydui trečios eilės pusseserė. Arvydo senelis gyveno kitoje gatvės pusėje esančiame name, pažymėtame Inturkės g. 26.. Jau po karo į tą beveik ant vandens stovintį namelį kelis kartus buvo užsukę du jauni žydai (gal iš Molėtų). Arvydas atsimena, kad šie atveždavo batsiuvyste besiverčiusiam seneliui odos. Arvydo senelio namas po gaisro atstatytas 1953 metais.
  44. Prie kelio link Ažubalių spėjama, kad buvo 2 žydų maldos mokyklos (pamokos hebrajų kalba).
  45. Cvirkos g. Nr. 1. Molėtų pedagoginė–psichologinė tarnyba. Žydo Iciko Charifo namas ir restoranas. Šiame name buvo įkurtas pirmasis Molėtų kino teatras OAZA.
  46. Cvirkos g. Nr. 8. Medinis toliu apkaltas namelis priklausė žydams. Namelį nusipirkusi Žukauskienė, praplėtė link Nr. 10 pažymėto namo.
  47. Vilniaus – Amatų g. kampas, esantis tarp Vilniaus g. 73 ir Amatų g. Nr. 4. Maisto turgelis. Ties prekyviete, esančia prie namo ribos adresu Amatų Nr. 6. stovėjusi žydo Joselio kalvė. Kaimynystėje – Vilniaus g. Nr. 73 prie Vižinių namo – Vižinio kalvė.
  48. Amatų g. Nr. 3. Maxima X prekybos centras LT. Šioje vietoje veikė kepykla.
  49. Dariaus ir Girėno g. Nr. 27. Vercinskienės Vandos namas. Namo šeimininkės pirktas iš žydų ir perstatytas.
  50. Dariaus ir Girėno g. Nr. 3. Policijos pastatas. Buvo žydų duonos parduotuvė, molėtiškių vadinta „Chafka“. Kepykloje kepė baltą, juodą duoną, bandeles su aguonomis ir cukrumi.
  51. Pastovio gatvėje stovinčių namų vietoje buvusios žydaičių sukastos lysvės, kuriose buvo auginamos didelės saldžios ropės „bručka“. Lietuvių vaikai jas mėgdavo, todėl vogdavo.
  52. Kreivoji gatvė. Senosios žydų kapinės. Šalia vartelių dešinėje stovėjęs pastatas, skirtas žydų apeigoms.

Pateikėjai: Vilniaus g. – Andraitienė K., Paškevičiai; Kauno g.– Tumėnai, Markevičius R. (telf. 860761613), Baltuška, Petkevičienė A., Žygelis, namo Nr. 33 gyventojai (vasarotojai); P. Cvirkos g. – Granskienė M., Pumputienė A.; Inturkės g. – Maigienė J.; Vasario 16-osios g. – Bareikienė D., Pastovio g. – Kuliešovaitė A. Vilniaus g. – Paketurytė Lidija (turi dalį namo, kuriame gyvena vasarų metu. Gimtasis namas – Vilniaus g. Nr. 68. Pastovi gyvenamoji vieta – Kaune. Telf. 860975678), Grigaliūnienė (Bareikienės G. vyresnė sesuo, mokytoja Jurevičienė. Mokytojas Stepas Kulbis žinias apie audinius, siuvėjus pateikė.

Kuliešovaitės Nastės tėvai Pimonovai (saugumo sumetimais pasikeitę pavardę). Iš tėvo pusės močiutė Magde Peter turėjo vokiško kraujo. Atvykusi į Molėtus apsistojo A. Jauniškio namuose.

Bareikienė D. gyvenanti Vasario 16-os gatvėje prisimena pasakojimą. Stipresni žydų tautybės vyrai buvo išvaryti į Uteną. Likusios moterys, vaikai, paaugliai, senyvo amžiaus žydų tautybės žmonės buvo suvaryti į dvi Molėtų mieste esančias sinagogas ir laikyti tris paras. Išleidus, vienas senas žydų tautybės vyras puolęs ir perkandęs vokiečiui sargybiniui. Jis tuoj buvo nušautas. Minia nepuolė priešintis, nes rabinas pakėlė pirštą į dangų ir visi pakluso – tokia Dievo valia. Pirmoji grupė varoma, net nesitikėjo, kad bus sušaudyti. Antroji grupė, išleista iš sinagogos buvusi ant tilto ties dabartinio Šv. Nepomuko paminklo stovėjimo vieta, kai išgirdo šūvius. Prie duobės laukė pakviestas kunigas, kuriam buvo įsakyta kviesti persikrikštyti. Keletas atsirado, tačiau apeiga nepagelbėjo. Tą dieną, kai šaudė žydus, Molėtų klebonas žvejų artelės vyrus buvo paslėpęs bažnyčios bokšte.

Nujausdami nelaimę, kai kurie žydai paliko turtą tik turtingiausiems lietuviams – mokės saugoti, o neturtingas t. y. biednas – švaistūnas.

Vilniaus g. 24 namo gyventoja, g. Melagėnų k., Ignalinos r. (atitekėjusi į Rimučių k.) pasakoja, kad žydams reikėjo nors iš piršto kraujo. Suvilgydavo seną paklodę ir po skiautytę išsidalindavo. Aiškinama, kad vaikai sveiki gimtų.

Pivorienė Rita – 86822177, dukra Lina (kursinis darbas apie Molėtų žydus) – 869242491 žinias pateikti atsisakė.

Ivonytės ir zakrastijono Balčiūno namai pastatyti Baranauskų žemėje.

Kalvis Jankauskas dirbo pas žydą kalvį.

Po Sodros pastatu tarybiniais metais įrengta požeminė slėptuvė. Ji buvo nerakinama. Arvydas Kazlauskas atsimena, kaip būdamas 7-8 metų su draugais čia bėgiodavo.

Mokytoja V. Tolvaišienė perpardavinėdavo degtinę savo vyro Tolvaišos draugams.


Vilniaus g.

Nr. 27. Berkos Natulevičiaus audinių ir drabužių parduotuvė.

Nr. 28. Burgin dviaukštis mūrinis namas su audinių ir kanceliarinių prekių parduotuve bei arbatine.

Nr. 29. Restoranas ir gyvenamas namas.

Nr. 30. Gloto Peisacho gyvenamas namas.

Nr. 34. Šochoto Šmuilos gyvenamas namas.

Nr. 35. Ožuro Joselio gyvenamas namas ir kirpykla.

Nr. 37 Ruvelio Videckio namas ir kirpykla

Nr. 39 Bazelio Levino namas, pusrūsyje – krautuvėlė.

Nr. 40. Gyvenamas namas.

Nr. 41. Du sandėliai.

Nr. 42. Šero Faivušo, Mejofiso Izraelio, Švabėkio, Badiko, Joselio, Meilacho, Belečkos Rabinovičiaus gyvenamieji ir prekybiniai pastatai.

Nr. 43. Abraomo Karcevo namas ir krautuvėlė.

Nr. 44. Audinių parduotuvė.

Nr. 44A Gyvulių skerdykla.

Nr. 45. Stovėjo restoranas.

Nr. 45A Sinagogos stovėjimo vieta.

Nr. 47. Jochelio Leibovičiaus Gordano dviaukštis mūrinis namas ir restoranas.

Nr. 53. Buvusi progimnazija veikusi nuo 1923 metų, į kurią eidavo lietuviai ir žydai.

Nr. 55. Gyveno Chana Lichtaitė.

Nr. 56. Gyveno Lichtas Lipmanas.

Nr. 58. Gyvenamas namelis.

Nr. 59. Leono Kaplano seneliui priklausęs gyvenamas namas.

Nr. 62. Gyvenamas namas.

Nr. 66. Elektros stotis.

Nr. 68. Joselio namas.

Kauno g.

Nr. 33–35. Codiko Kreicerio gyvenamas namas ir riestainių kepyklėlė–parduotuvėlė.

Nr. 31. Dviems gyventojams priklausęs gyvenamas namas.

Nr. 30. Gyvenamo namo stovėjimo vieta.

Nr. 28. Gyvenamas namas.

Nr. 26. Gyvenamas namas.

Nr.24 daržas ir kiemas sinagogos stovėjimo vieta.

Nr. 16. Gyvenamas namas.

Nr.14. Sinagogos stovėjimo vieta.

Nr. 13. Linų sandėlis.

Nr. 10. Prekybiniai sandėliai.

Nr. 8. Sinagogos stovėjimo vieta.

Nr. 8. Kepyklėlė.

Inturkės g.

Nr. 3. Ormano kalvė.

Nr. 1. Gyvenamas namas.

Nr. 4. Žibalinė.

Nr. 5. Gyvenamas namas.

Nr. 6. Ledaunyčia.

Tarp Inturkės g. Nr. 4–6 – žydų maldos mokykla (hebrajų kalba).

Nr. 7. Gyvenamas namas.

Nr. 11. Gyvenamas namas.

Nr. 17. Gyvenamas namas.

Nr. 15. Pirtis.

Cvirkos g.

Nr. 1. Žydo Iciko Charifo namas ir restoranas. Pirmasis Molėtų kino teatras OAZA.

Nr. 8. Gyvenamas namelis.

Vilniaus – Amatų g. kampas, ties Amatų g. Nr. 6 – Joselio kalvė.

Amatų g.

Nr. 3. Kepykla.

Dariaus ir Girėno g.

Nr. 27. Gyvenamas namas.

Nr. 3. Duonos kepykla – parduotuvė, molėtiškių vadinta „Chafka“.

Prie kelio link Ažubalių – 2 žydų maldos mokyklos (pamokos hebrajų kalba).

Kreivoji g.

Naujosios žydų kapinės. Pastatas, skirtas žydų apeigoms.