Eglės Vertelkaitės paroda „BŪTYBĖS“
2023 - 03 - 21 – 2023 - 04 - 29
Eglė Vertelkaitė
BŪTYBĖS
2023 03 21– 04 29
Susitikimas su autore kovo 26d., sekmadienį, 14:00 val.
BŪTYBĖS
2023 03 21– 04 29
Susitikimas su autore kovo 26d., sekmadienį, 14:00 val.
Apie autorę: 1967 gimė Vilniuje.1987–1993 studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1999 Lietuvos Dailininkų sąjungos narė. Ilgametė dailės mokytoja Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje, docentė Vilniaus dailės akademijoje. Paskutinės ryškios parodos įvyko Vilniuje ir Klaipėdoje pavadinimu „Moiros“. Menininkės kūryba aktyviai pristatyta tarptautiniame kontekste: Rumunijoje, Švedijoje, Suomijje, JAV: Niujorke, Čikagoje.
1998 metais yra atidariusi savo personalinę parodą jaunoje Molėtų dailės galerijoje (tuo metu „Akcija M“)
MO muziejaus fonduose nemaža Eglės Vertelkaitės kūrinių kolecija: MO muziejus (mmcentras.lt)
Autorė apie parodą „Būtybės“:
„Būtybės yra įvairios, bet būtinai turinčios bent kažkokią gyvastį – pačią BŪTĮ. Mano kūriniuose tos būtybės iš mano aplinkinio pasaulio (jomis gali būti mėnulio jaunatis, pilnatis, mėnulio šviesa, pats miškas), kasdienos: papje–maše kaukės, dukra, mama, draugė viena ar kita – jos kartais kapoja sniegą (tai nuoroda į Peeterio Mudist'o darbą „Paskutiniojo žiemos sniego kapojimas"), kartais virsta Moiromis ar miško gyventojomis; kino filmuose (pavyzdžiui, Woody Alleno) ar fotografijose (pavyzdžiui, Ralpf Eugene Meattyard) gyvenantys personažai persikelia į mano kūrinius, kitus kontekstus, tuo pačiu likdami ir minėtų autorių personažais. Baltas vilkas – draugų šuo Narnija, – fotografuotas vakarinio pasivaikščiojimo metu, tampa daugiau negu tik šuniu. Būtybės vaikšto iš vieno mano kūrinio į kitą. Aš kuriu stebėdama kasdien pačią kasdienybę. Dažniausios mano kūrinių medijos – grafika, fotografija, performatyvus veiksmas.“
„Būtybės yra įvairios, bet būtinai turinčios bent kažkokią gyvastį – pačią BŪTĮ. Mano kūriniuose tos būtybės iš mano aplinkinio pasaulio (jomis gali būti mėnulio jaunatis, pilnatis, mėnulio šviesa, pats miškas), kasdienos: papje–maše kaukės, dukra, mama, draugė viena ar kita – jos kartais kapoja sniegą (tai nuoroda į Peeterio Mudist'o darbą „Paskutiniojo žiemos sniego kapojimas"), kartais virsta Moiromis ar miško gyventojomis; kino filmuose (pavyzdžiui, Woody Alleno) ar fotografijose (pavyzdžiui, Ralpf Eugene Meattyard) gyvenantys personažai persikelia į mano kūrinius, kitus kontekstus, tuo pačiu likdami ir minėtų autorių personažais. Baltas vilkas – draugų šuo Narnija, – fotografuotas vakarinio pasivaikščiojimo metu, tampa daugiau negu tik šuniu. Būtybės vaikšto iš vieno mano kūrinio į kitą. Aš kuriu stebėdama kasdien pačią kasdienybę. Dažniausios mano kūrinių medijos – grafika, fotografija, performatyvus veiksmas.“