Kalendorius

Jolitos Linkevičiūtės tapybos darbų paroda „Portretai“

2024 - 10 - 22 – 2024 - 11 - 22
Renginio vieta: Molėtų krašto muziejus

Molėtų krašto muziejus (Inturkės g. 4)

2024.10.22 - 2024.11.22

Jolita Linkevičiūtė, tapytoja, rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė.

Dailės patirtys – tai piešimo, tapybos, skulptūros pamokos Marijampolės Dailės mokykloje pas žinomus Lietuvos dailininkus: K. Morkūną, V. Ir J. Juodzevičius, J. Narušį, S. Juškienę, S. Rickevičiūtę, J. Prakapą, J. Tumą. Savam, autentiškam potėpiui susikurti nuo 2006- jų reikšmės turėjo skulptorius R. Antinis ir itin drąsinęs kūrybai tapytojas A. Obcarskas. Vis dėlto svarbiausiu Mokytoju vadinamas Pranas Gailius, vienas žymiausių lietuvių išeivijos dailininkų, keleto susitikimų 2014-2015 m. Paryžiuje metu mokęs „galvoti tapyba“. „Neturi reikšmės, ar tu tapai figūratyviai, ar abstrakčiai, tu jau esi tapyboje“, - sakė menininkas. Šių pamokų ir bendravimo dvejus metus rezultatas – parašyta dailininko kūrybinė biografija-literatūrinė fikcija „Paryžiaus sielrankšluosčiai“ (2020, „Meno parkas“).

Autorine technika tapomi portretai –  jaunuolių ar moterų portretai – eksperimentas skirtingais potėpiais, dažnai itin plonais teptukais. Dailininkė sako, kad portretinėje tapyboje jai yra svarbu atskleisti portretuojamojo psichologiją, vidinę erdvę ir struktūrą, netgi dramą, būdingą senųjų meistrų tapybai ir parodyti kitus vaidmenis, kuriuos pavyksta išgauti bendrame portreto kūrimo procese. Portreto tapymas trunka ilgai, tai nėra pasyvi situacija, o bendra autoriaus ir portretuojamojo kūryba, psichologinė studija, tyrinėjimas, kiek galima išmokti iš kito žmogaus, atrandant giluminį santykį su juo. Portretų herojai – jauni žmonės, ambicingi kūrėjai ir menininkai, į kurių vidinį pasaulį nėra paprasta surasti raktą, tačiau labai įdomu. Kuriant moterų portretus panaudoti šiuolaikinių fotografų darbai, juos savaip interpretuojant.

Konceptualiai išskleisti nature-morte objektai/augalai ir jų šešėlių (šie netgi svarbesni) žaismas tampa meditacija, jautriai paliečiančia stebėtojo, žiūrovo pojūčius ir netgi gali tapti žmonių tarpusavio santykių metafora. Įtakos šių darbų atsiradimui turėjo dailininko Algimanto Švėgždos tapyba ir „altoriukai“ – simetriškai išdėlioti daiktai, keliakopė jų struktūra, ženklų dėlionė ant horizontalaus paviršiaus.

Nuo 2010 m. surengta 11 personalinių parodų Vilniuje, Kaune, Birštone, kituose Lietuvos miestuose, tapybos darbų yra įsigiję privatūs asmenys Vokietijoje, Lenkijoje.  Bendradarbiaujama su „Parko galerija“ Kaune.