KAS? KUR? KADA?: įvykiai, faktai, žmonės...

 „Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 20- 26)

Sausio 20 d. 1929 m. į Švietimo ministeriją kreipėsi „Lėlių, Sarakiškių, Kijėlių, Pagrabasčių, Kavalniškių, Palukštinės kaimų ir Grabastos malūno asmenys“, prašydami įsteigti mokyklą Lėlių kaime, Prano Žvinio name. Mokyklos neįsteigė, nes trūko mokinių.

Sausio 21 d. 1934 m. Tėvų komitetas nusiuntė  nepasitenkinimo raštą Tautininkų sąjungos Molėtų skyriui dėl 1933 m. uždarytos I klasės. „Šis įvykis yra didžiausias smūgis neturtingam Molėtų kraštui. Ir tėvų komitetas, ir susipratusi visuomenė giliai susirūpino dėliai to (...) Molėtai yra prie demarkacinės linijos, ir sulenkėjimo čia tiek daug, jog Unturkės, Dubingių, Joniškio bažnyčiose tebesakomi pamokslai lenkiškai“.

Sausio 22 d. 1922 m. Lenkų vyriausybei suėmus visus lietuvių redaktorius, buvo sustoję visi Vilniaus lietuvių dienraščiai ir savaitraščiai.

Sausio 23 d. 1918 m. senojoje žydų sinagogoje vietinė vokiečių valdžia atidarė  kinematografą, pavadinusi „Lietuvos kinematografu“ Buvo rodomi, kaip rašė tuometis „Lietuvos aidas“ –  „daugiausia iš Vakarų gyvenimo gyvieji paveikslai ir šiaip prigimties vaizdelių ir paveikslų iš Rusijos ir kitur.“

Sausio 24 d. 1922 m. Vilniaus lietuvių dienraščiai vėl atgijo. „Vilnietis“-  pasirašomas Pov. Gaidelionio, o „Glos Litwy“ -  Julijos Lastauskaitės.

Sausio 25 d. 1929 m. gimė Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (Mirė 2017 m. gruodžio 29 d.)
„Molėtų garbės piliečio vardas Oksfordo universiteto profesoriui suteiktas 2003 metais
už jo nuolatinį dėmesį Lietuvai, buvusiai kunigaikščių Giedraičių giminės žemei – Videniškiams, Giedraičiams,už paramą atstatant Videniškių vienuolyną, remontuojant bažnyčią, tyrinėjant Baltadvario pilį.“

Sausio 26 d. 1974 m. Kazys Purvys dalinasi mintimis „Pirmyn“  apie vykusias Malkesto ežere SSD „Nemunas“ žiemos spartakiados poledinės žūklės finalines varžybas. „Keturias valandas žvejai sėdėjo prie ekečių, traukė laimikius iš po ledo. Moterų tarpe ypač atkakli kova vyko tarp sostinės atstovės N. Karosienės, tauragiškės M. Gerdvilienės ir mūsų rajono komandos dalyvės Salomėjos Dirmienės. Pirmąją vietą iškovojo M. Gerdvilienė, sugavusi 51 žuvį, kurios svėrė 1080 gramų. Nors vilnietė sugavo 63 žuvis, bet jų bendras svoris buvo 80 gramų mažesnis. Bronzos medaliu buvo apdovanota molėtiškė S. Dirmienė.“

 „Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 13- 19)

Sausio 13 d. 1991 m. Vilniuje, Sovietų sąjungos ginkluotosioms pajėgoms jėga nutraukus Lietuvos televizijos ir radijo darbą, buvo transliuojama tiesioginė televizijos laida, trukusi 18 val. 12 min.  Vytauto Navaičio knygoje  apie Lietuvos rekordus  ji užfiksuota kaip ilgiausia tiesioginė televizijos laida. „Tam, kad visuomenė būtų operatyviai informuojama apie kruvinuosius įvykius, tą pačią naktį, 2 val. 47 min., Lietuvos televizijos Kauno redakcija pradėjo tiesioginę laidą „Sekmadienio rytą“, kuri truko iki 21 val. Ši laida buvo retransliuojama Latvijoje ir Estijoje, o per palydovinę televizijos sistemą buvo matoma ir Vakarų Europoje.“.

Sausio 14 d. 2004 m. Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta dviejų menininkių iš Širvintų -   Stasės Rulevičienės ir  Aldonos Ragelskienės  jubiliejinė kūrybos paroda  „Greta tavęs“. Menininkės, kartu ir dailės mokytojos ekspertės, o A. Ragelskienė yra dvejus metus dėsčiusi matematiką Molėtuose.

Sausio 15 d. 1901 m. Švenčionių aps. Linkmenų vlsč. Meironių k. gimė Kazys Kriaučiūnas. 1921-1922 m. buvo III partizanų grupės eiliniu partizanu, nuo 1925 m. tarnavo Utenos baro IV rajono policininku, o 1932 m. rugpjūčio mėn. 9 d. kreipėsi į IV rajono viršininką: „Gyvendamas Lietuvoje 1919 m. įstojau į į III partizanų grupę, kur tarnaudamas pridariau lenkams daug nuostolių. Dabartiniu laiku lenkai sužinoję, kad aš tarnauju Utenos bare pasienio policijoje, nori atkeršyti už visus mano darbus ir turiu žinių, kad rengiasi mane sulaikyti . Norėdamas to išvengti tolimesnei tarnybai prašau perkelti į Trakų apskritį.“ (Iš A. Žilėno knygos „Parubežys ir parubežiniai“, II d.)

Sausio 16 d. 2024 m. Gamtos tyrimų centro, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos atstovai Julius Taminskas, Jonas Satkūnas, Rita Linkevičienė rajono laikraštyje paskelbė mįslingą žinią apie Baltųjų Lakajų ežero dugne nuskendusį maždaug hektarą  miško, augusio XVI-XVII a., o gal ir dar seniau.  „Giliausiai medžiai yra daugiau nei 100 m atstumu nuo kranto, pagrindiniai didieji medžiai apie 24 m atstumu, o mažieji medžiai yra palei krantą apie 5 metrų gylyje.“

Sausio 17 d. 2024 m. Videniškių vienuolyno muziejuje atidaryta  nauja ekspozicija ir Vido Poškaus paroda, dedikuota Videniškiams – „Videniškių įkvėpimai“.

Sausio 18 d. 2024 m. Molėtų rajono valstybinės reikšmės keliuose jau buvo išbarstyta 650 tonų druskos ir 761 tona smėlio-druskos mišinio. Pernai metais tuo pačiu laikotarpiu tebuvo išbarstyta 313 tonų druskos ir 273 tonos smėlio-druskos mišinio.

Sausio 19 d. 1921 m. Giedraičiuose Malvina Valeikienė rašė Pradžios mokslo departamentui raštą, prašydama skirti kitą mokytoją, nes „Giedraičių pradinės mokyklos mokytoja p. Juzefa Rakauskaitė, manydama, kad bus Giedraičiuose dideli mūšiai, 24 lapkričio 1920 metų, išvažiavo į savo tėviškę.“ 

 „Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 6- 12)

Sausio 6 d. 2024 m. LRT pakvietė prisiminti iškiliausius 2023-iųjų metų įvykius, asmenybes ir iniciatyvas, įkvėpusias bei padėjusias Lietuvai susitelkti, augti ir tobulėti. Buvo padėkota verslininkams ir visuomenės veikėjams, prisidėjusiems prie vykusios akcijos „Radarom“ – pagalbos kovojančiai Ukrainai. Tarp sulaukusiųjų išskirtinės padėkos buvo „Teltonika“, skyrusi didžiausią sumą – 1,45 mln eurų. Padėką „Teltonikos“ steigėjui ir vadovui Arvydui Paukščiui įteikė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Sausio 7 d. 1988 m. „Pirmyn“ pasidalino gera žinia, kad Alina Baranauskienė, tuomet  dar buvusi rajono kino direkcijos profsąjungos pirmininkė, sukvietė darbuotojus į pirmąją naujametinę šeimų vakaronę. 

Sausio 8 d. 2024 m. Molėtų rajono ūkininkų sąjunga kartu su visos Lietuvos žemdirbiais pradėjo žemdirbių protesto akciją – bendrystės laužų užkūrimą. Bendrystės laužas liepsnojo greta magistralinio kelio Vilnius-Utena, ūkininko Andriaus Arlausko žemėje, o lauke spigino virš 20 laipsnių šaltukas... Protesto laužai liepsnojo Alantos ir Inturkės kraštuose.

Sausio 9 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ pasidalino žinia apie tai, kad 2023-iųjų metų pabaigoje „už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.“
Padėka buvo skirta  molėtiškei, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorei dr. Kristinai Burinskaitei  - už sovietinių represinių struktūrų veiklos ir jos nusikaltimų po 1953 m. tyrimus ir viešinimą konferencijų, paskaitų metu Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanojimas skirtas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjui Rimantui Zagreckui, kilusiam iš Molėtų krašto. Jis nuo 2021-ųjų ieško ir identifikuoja pokario metais Lietuvoje dingusių žmonių, daugiausia partizanų, palaikus.

Sausio 10 d. 1956 m. Alantoje gimė istorikas, kraštotyrininkas, karininkas Gintautas Šeikis. Baigęs universitetą jis dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje vyr. moksliniu bendradarbiu. Dalyvavo archeologinėse ekspedicijose kasinėjant Norkūnų piliakalnį (Utenos r.), Rudesos (Molėtų r.), Palūšės (Ignalinos r.), Pašaminės (Švenčionių r.) pilkapius, Kryžkalnio (Raseinių r.) ir Jauneikių (Joniškio r.)  kapinynus. 2011 m., turėdamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnį, išėjo į atsargą ir iki 2019 m. dirbo valstybės įmonėje. Domisi Alantos krašto istorija,  rašo ir publikuoja straipsnius.

Sausio 11 d. 2012 m. Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta  fotomenininko-kino operatoriaus Juozo Kazlausko jubiliejinė kūrybos paroda.

Sausio 12 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ paskelbė apie tai, kad Seimui priėmus Vietos savivaldos pataisas, pagal kurias tarybų nariams turi būti mokamas atlygis, siekiantis penktadalį mero darbo užmokesčio, „per 2023 metų gruodį, kaip skelbiama savivaldybės administracijos pateikiamoje informacijoje, 21 Molėtų rajono tarybos narys rajono biudžetui kainavo 14411, 37 Eur, išmokant juos „į rankas“, iš viso gi buvo priskaičiuota – 22822,76 Eur...Palyginimui – per 2023 m. visą 2 ketvirtį šiam tikslui buvo patirta 6663, 81 išlaidų.“

Molėtų krašto muziejus pristato naują rubriką: „Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 1- 5)

Sausio 1 d. 1995 m. rajone gyveno 27292 žmonės, iš jų Molėtų mieste – 7211, kaimo vietovėse – 20081 gyventojas. Rajone buvo 921 gyvenamoji vietovė (kaimai, vienkiemiai), 84 vietovės be gyventojų ir 334 kaimai, kur gyventojų skaičius viename kaime buvo ne daugiau 5 žmonių.

Sausio 2 d. 1905 m. Degučių k., Zarasų r. gimė Mykolas Šeduikis. Nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. jis buvo Alantos pradinės mokyklos mokytoju, vėliau mokyklos vedėju, direktoriumi. Dėstė piešimą, braižybą, muziką ir psichologiją, vadovavo orkestrui, mokinių chorui. Turėjo pasidaręs 8 smuikus, didžiąją laisvalaikio dalį skyrė tapybai. Žymiausi paveikslai:  „Lietuvių rašytojo filosofo Vydūno portretas” (1964 m.), „Žalgirio mūšis” (1970 m.), „Valstiečių 1863 m. sukilimas Alantoje” ir kt. Mirė 1971 m. kovo 2 d., palaidotas Alantoje.

Sausio 3 d. 1932 m. Molėtų progimnazijoje vyko skautų vakarėlis. S. Verikas už griežimą tame vakarėlyje, kuris tęsėsi nuo 17 val. iki 23 val., iš mokyklos direktoriaus A. Taškūno gavo penkiolika litų.  

Sausio 4 d. 1924 m., perdavus sienos apsaugą iš Krašto apsaugos ministerijos Vidaus reikalų ministerijai, vidaus reikalų ministras sienos su Lenkija apsaugai patvirtino šešis Pasienio policijos barus (Alytaus, Ežerėnų, Trakų, Suvalkų ir Marijampolės, Ukmergės, Utenos)  ir paskyrė jų viršininkus.  Utenos baro viršininku tapo ats. kapitonas Antanas Juodis. Nuo 1924 m. pradžios Lietuvos Respublikos sieną pradėjo saugoti tie patys Lietuvos kariuomenės kariai, tik nuo sausio 1 d. tapę Pasienio policijos tarnautojais.  

Sausio 5 d. 1927 m.  „Įvyko mano antros krikštynos. Dabar mane patepė šventais aliejais ir aš jau turėjau krikšto tėvus – tai Bronė Bacevičienė ir Vaclovas Sidzikauskas. Poną Sidzikauską aš pati išsirinkau, kai Mama paklausė, ką norėčiau krikšto tėvu turėti. Man patiko jo šviesūs, beveik balti plaukai – dėl to jį vadinau „baltas dėdė“. Jis juokaudavo su manim, buvo visad gyvas ir linksmas. O ponia Bacevičienė buvo mano draugės Tytės Yčaitės mamos teta. Krikštynos įvyko mūsų erdviam bute, buvo pakviesta daug svečių. Mane krikštijo tas pats kunigas Juozas Kukta, kaip ir pirmą kartą Vilniuj, tik dabar jau jis buvo vyskupas, nešiojo mitrą ir turėjo rankoje Ganytojo lazdą.“ (Iš Ritos A. Vileišytės-Bagdonienės, Signataro Petro Vileišio dukters, atsiminimų).

Parengė Jolanta Matkeviečienė