KAS? KUR? KADA?: įvykiai, faktai, žmonės...
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (kovo 24- 31)
Kovo 24 d. 1919 m. Vilniuje prasidėjo Lietuvių Mokslo Draugijos pirmieji mokslo kursai, vykę iki gegužės 17 d. Paskaityta apie 100 pranešimų. Klausytojų buvo 117 – 53 vyrai ir 64 moterys.
Kovo 25 d. 1949 m. Aleksandra Ivonytė ištremta į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1958 m. lapkričio 15 d.
Kovo 26 d. 1989 m. vyko rinkimai į TSRS liaudies deputatus. Utenos rinkiminėje apylinkėje Nr. 692 išrinktas Algimantas Čekuolis, o Ukmergės rinkiminėje apylinkėje Nr. 252 daugiausia balsų surinko Gunaras Kakaras ir Alfonsas Macaitis. Jie varžėsi antrame ture.
Kovo 27 d. 1933 m. Vėdarų kaime (Giedraičių s.) mokyklų inspektorius M. Čaikauskas rašė I departamentui, kad „būtina neleisti matininkui V. Daukšai savavališkai, dėl kažkokių ten jų asmeniškų kivirčų ardyti naujo ir gražaus mokyklai pastatyto namo. Kad neišardytų mokyklos, pil. Gobis Alfonsas pasižadėjo paaukoti Švietimo ministerijos žinion 4700 kv. m. nuosavos žemės su sąlyga, kad šis sklypas būtų išskirtas toj vietoj, kur dabar stovi minėtas namas.“
Kovo 28 d. 2023 m. Palūšėje buvo nuspręsta suteikti Labanoro regioninio parko produkto ženklą VšĮ „Miniatiūros“, nes Molėtų krašto tradicinių amatų centre Mindūnuose yra vedama edukacinė programa „Valgomas paveikslas“. Ženklas suteiktas ne tik edukacijai, bet ir pačiam produktui. „Tai pirmas kartas, kai Molėtų rajono paslaugų teikėjui suteiktas saugomų teritorijų ženklas. Tokia žinia itin pasidžiaugė pati kūrinio „Valgomas paveikslas“ kūrėja Birutė Pečiūraitė-Baltuškienė“, – rašė rajono laikraštis.
Kovo 29 d. 2004 m. Lietuva tapo NATO nare (kartu su Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija). Tą pačią dieną Šiaulių oro uoste nusileido pirmieji du Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai, dalyvaujantys NATO Baltijos oro policijos misijoje.
Kovo 30 d. 2019 m. „Molėtų forume“ Rita Bielskienė, besidominti krašto istorija ir jo žmonėmis, pasidalino skaičiais, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį Molėtų rajono savivaldybėje nuolatinių gyventojų skaičius buvo 19 077, o Molėtų mieste – 6061.
Kovo 31 d. 1918 m. JAV pirmą kartą pereita prie vasaros laiko.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (kovo 17- 23)
Kovo 17 d. 1965 m. žuvo A. Kraujelis-Siaubūnas. „Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė.“
Kovo 18 d. 2010 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu A. Kraujelis-Siaubūnas apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Kovo 19 d. 1929 m. iškilo abejonių dėl Bijutiškio pradžios mokyklos. Mat mokykla buvo įkurdinta dvare. „Dvaro savininkas, buvusio Vilniaus gubernatoriaus Kamenskio įpėdinis, tarnaująs Maskvoje, SSSR Užsienio reikalų ministerijoje, pareikšti teisių prie šio dvaro valdymo neturi galimybės, nes bolševikai, sužinoję, kad jis yra dvaro savininkas, atleistų jį iš tarnybos. Tuo naudodamasis Pipiras (laiko save lenku), ėjęs daugiau kaip 30 metų Bijutiškio dvaro ūkvedžio pareigas, per Molėtų nuovados taikos teisėją pareiškė teises į šio dvaro valdymą. Taikos teisėjas Pipirą pripažino teisėtu Bijutiškio dvaro valdytoju. Tuo tarpu savininkas atsiuntė iš Maskvos privatų laišką savo pažįstamiems. Už neteisėtą Pipiro dvaro valdytoju pripažinimą dabar Molėtų nuovados taikos teisėjas traukiamas atsakomybėn.“
Kovo 20 d. 1620 m. karaliaus privilegija Inturkė iki gyvos galvos atiteko Romanui ir Jakaterinai Danilevičiams. Kurį laiką Inturkę valdė Tyzenhauzai. 1757 m. Inturkė perėjo Antano ir Angelės Tovianskių nuosavybėn.
Kovo 21 d. 1951 m. Molėtuose pradėta leisti laikraštį. 1951 m. buvo leidžiamas įvairiai – ir vienąkart, ir dukart, 1952-1961 m. – du kartus, nuo 1962 m. – tris kartus, nuo 1990 m. – du kartus per savaitę. Iki 1961 m. pabaigos laikraštis vadinosi „Tarybiniu keliu“, kurį laiką nebuvo leidžiamas, nuo 1962 m. vasario mėn. laikraštis buvo pavadintas „Pirmyn“, nuo 1991 m. kovo 20 d. tuometinės rajono tarybos sprendimu laikraščiui suteiktas pavadinimas – „Vilnis“. Spausdino Molėtų spaustuvė, nuo 1987 m. Utenos spaustuvė. Tiražas 1951 m. – 1000 egz., 1987 m. – 8400 egz., 1997 m. – 3000 egz.
Kovo 22 d. 1990 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu suformuota Vyriausybė ir kartu atkurta Susisiekimo ministerija (patvirtintas ministerijų sąrašas, tarp kurių buvo ir Susisiekimo ministerija).
Kovo 23 d. 1923 m. „Nepriklausomosios Lietuvos senųjų veikėjų pasiskundimas pasaulio tautoms dėl Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. nutarimo, kuriuo Vilnius priskirtas lenkams.“ Pasirašė P. Vileišis, J. Jablonskis, Maironis, Jakštas, Vaižgantas, Pr. Mašiotas, P. Leonas, P. Matulionis, T. Žilinskas, gen. J. Bulota ir kiti.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (kovo 10- 16)
Kovo 10 d. 1925 m. Pusnėje susirinkę keli gyventojai, dalyvaujant seniūnui Broniui Baltrūnui, nusprendė, kad Viktoras Minskas iš Aktapolio dvaro ir Rapolas Miltenis, Pusnės gyventojas, pasisavino žemės plotą, skirtą mokyklai, tai padarė neteisėtai ir turės ją grąžinti. Buvo pradėta byla teisme.
Kovo 11 d. 2024 m. Molėtų „Saulutės“ lopšelio-darželio teritorija dar buvo apjuosta 77 metrų trispalviu šaliku. Tokį sumanymą prieš Vasario 16-ąją pasiūlė auklėtoja Vilma Sarolienė, o prie jo įgyvendinimo prisijungė bemaž visa darželio bendruomenė, pateikusi Vilmai 213 gabaliukų, kuriuos dar reikėjo susiūti. Šalikas buvo skirtas Lietuvos valstybei, kuriuo pasidžiaugta nuo Lietuvos valstybės atkūrimo – vasario 16 dienos iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – kovo 11-osios. Šįmet, 2025-aisiais, minime Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį.
Kovo 12 d. 1929 m. Karališkių k. (Balninkų vlsč.) gimė Lietuvos poetas, prozininkas, tekstologas, vertėjas Vytautas Rakauskas. 1946 buvo suimtas, iki 1953 kalintas Archangelsko sr. lageriuose. Grįžęs gyveno Ukmergėje, dirbo statybose. 1961 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). Mokytojavo Molėtų rajone. 1970–91 dirbo redaktoriumi leidykloje VAGA, 1992–2001 – Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mirė 2019 birželio 28 d.(palaidotas Balninkuose).
Kovo 13 d. 2001 m. Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos tapybos ir tapybinės kompozicijos mokytojos Esmeraldos Danielienės tapybos paroda.
Kovo 14 d. 1998 m. „Respublikos“ priede „Julius“ Marius Ivaškevičius paskelbė hipotezę apie Molėtus su septyniomis bažnyčiomis. „Molėtai, iškilę VIII-IX mūsų eros amžiuje, buvo keturių dalių, keturių rajonų: Molėtai, Šiaurės Molėtai, Patys Molėtai ir Videniškiai. Dažnas molėtiškis, ir dabar pasisakęs, kur gyvena, neretai išgirsta ir papildomą klausimą: „Pačiuose Molėtuose?“ Tai klausiančiojo genetinėje pasąmonėje užsikonservavusios informacijos išdava. Juk patys Molėtai XII ir XIV amžiaus pradžioje buvo Molėtų ansamblio centras. Jie iškilo, kai apdegus ir sunykus Šiaurės Molėtų rajonui iš ten išsikėlė visa dvasinė administracija ir įsikūrė Pačiuose Molėtuose.“
Kovo 15 d. 1914 m. įkurta Kaniūkų mokykla (Suginčių s.). Baigusi dviklasę mokyklą devyniolikos metų mokytoja Zofija Jauniškytė mokė 43 vaikus.
Kovo 16 d. 2020 m. Lietuvoje įvestas karantinas, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (kovo 1- 9)
Kovo 1 d. 2024 m., likus 100 dienų iki rinkimų į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė šių rinkimų biuletenio pavyzdį ir užsiregistravusių (16 politinių partijų) dalyvauti juose politinės kampanijos dalyvių sąrašą.
Kovo 2 d. 2009 m., eidamas 80-uosius metus, mirė kraštietis, žinomas grafikas, plakatų kūrėjas Vytautas Kaušinis.
Kovo 3 d. 1926 m. Molėtų vidurinės mokyklos pedagogų taryba nutarė „prašyti Molėtų valsčiaus valdybos, kad leistų sujungti du kambarius į vieną (reikia didesnės salės), o vieton sujungto kambario, kad valsčiaus valdyba duotų pradinės mokyklos salę, kuri yra nuo Vilniaus gatvės, vidurinei mokyklai.“
Kovo 4 d. 1975 m. aktorius Čarlis Čaplinas Bakingamo rūmuose buvo įšventintas į riterius.
Kovo 5 d. 1953 m. Sližiškių k., Molėtų r. gimė choro dirigentas ir pedagogas Kazimieras Tučinskas.
Kovo 6 d. 1945 m. Užuprūdžių k., Molėtų r. gimė tautodailininkė Ramutė Žiagūnienė. 2005 m. jai suteiktas meno kūrėjos statusas.
Kovo 7 d. 1991 m. atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui paskirta Norvegijos liaudies Taikos premija – 2 milijonai 850 tūkstančių Norvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas.
Kovo 8 d. 1925 m. Vyžuonose, Utenos r. gimė (mirė 2013 m. liepos 18 d.) Aleksandras Vyžintas – mokytojas, rezistentas. 1951–1986 metais dirbo Molėtų vidurinės mokyklos piešimo, dailės darbų ir braižybos mokytoju, vadovavo jaunųjų dailininkų būreliui. 1999 metais mokytojui suteiktas Molėtų Garbės piliečio vardas.
Kovo 9 d. 1760 m. Astrave gimė (mirė balandžio 23 d. 1833 m.) Antanas Strazdas – lietuvių poetas, katalikų kunigas, liaudies dainius, žmonių vadintas maloniniu Strazdelio vardu. Jo „Giesmės svietiškos ir šventos“, išleistos Vilniuje 1814 m., yra pirmas originalių lietuviškų eilėraščių rinkinys.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (vasario 24- 28)
Vasario 24 d. 2024 m. Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje surengta solidarumo ir vienybės akcija su Ukrainos žmonėmis, kurie kovoja už savo laisvę.
Vasario 25 d. 1880 m. Vastapuose (Aluntos valsčiuje) gimė Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas.(Mirė 1954 m. sausio 21 d. Marinske, Kemerovo srityje). 1902 metais baigė Kauno kunigų seminariją. Vikaravo Tauragėje, Subačiuje, Vabalninke. Nuo 1913 m. Škotijoje redagavo laikraštį „Išeivių draugas”, nuo 1914 m. iki 1924 m. - laikraščius „Draugas” ir „Darbininkas”, kartu ėjo ir vikaro pareigas Čikagoje, Detroite. 1914 m. metais inicijavo katalikų politinį suvažiavimą, kuriame įsteigtas Tautos fondas Lietuvos laisvės kovai paremti ir įkurta Amerikos lietuvių taryba. 1918 m. su lietuvių delegacija lankėsi pas JAV prezidentą T. W. Wilsoną Lietuvos nepriklausomybės reikalais. 1924 m. metais baigė Amerikos katalikų universitetą ir grįžo į Lietuvą, kur iki 1944 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje politinę ekonomiją, žemės ūkio kooperaciją, anglų kalbą, buvo Šv. Povilo bažnyčios rektorius. Nuo 1946 m. iki – 1949 m. kalintas Šilutėje, vėliau Marinske. Steigė savišvietos, savišalpos, blaivybės draugijas.
Vasario 26 d. 1921 m. Vilniuje lenkų valdžios nubaustas „50.000 lenkiš. markių pabaudos lietuvių leidžiamo rusų kalba dienraščio „Vilenskij Kurjer“ redaktorius Šatas už vasario 20 ir 22 d. Viktoro Biržiškos straipsnius : „A voz i nynie tam“ (Vežimas vis tebestovi) ir „Staraja pogudka na novyi lad“ (Senoji gaida naujuoju būdu)“. (Iš B. Šėmio knygos „Vilniaus golgota“)
Vasario 27 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ pasidalino kultūrine žinia, kad įvyko Oskaro Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“, minint 300-ąsias vokiečių klasikinės filosofijos pradininko Imanuelio Kanto (1724-1804) gimimo metines. „Seniai išgyvenau tokį malonumą stebėdamas savo pjesės repeticijas, kažkas panašaus buvo su spektakliais „Madagaskaras“ ar „Išvarymas“, o tai reiškia - labai seniai.“ – sakė Marius Ivaškevičius.
Vasario 28 d. 1938 m., kaip rašo Alfonsas Maželis „Jaunojo ūkininko“ laikraštyje, į Avilčių (Utenos apskr.) Jaunųjų ūkininkų ratelį atvyko „Malėtų rajono agronomas M. Ambrazevičius. Apsilankęs daug ką mums papasakojo apie šių metų pasirinktą gamybą ir jos priežiūrą. Jaunieji ūkininkai agronomui už atsilankymą ir suteiktas žinias labai dėkingi.“
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (vasario 17- 23)
Vasario 17 d. 1387 m. Molėtai pirmą kartą paminėti rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, kai Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga: (...„dovanojame amžinų ir neatšaukiamų dovanojimų tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro, ir Molėtų kaimais.“)
Vasario 18 d. 1932 m. Molėtų vidurinės mokyklos Tėvų komitetas nuo mokesčio už mokslą atleido 16 mokinių. Pusmečio mokestis buvo 18-30 litų.
Vasario 19 d. 2024 m. Lietuvos kino centras pasidalijo informacija, kad iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje tarptautiniame Berlyno kino festivalyje (Berlinale-Berlin International Film Festival) buvo apdovanoti dešimt perspektyviausių aktorių iš Europos, tarp kurių – lietuvių aktorius, mūsų kraštietis Džiugas Grinys. Kelią į „European Shooting Stars“ programą Džiugui atvėrė Rimanto vaidmuo Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas“, sukurtame pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo romaną. Aktoriui tai pirmasis pagrindinis vaidmuo kine.
Vasario 20 d. 1997 m. įregistruotas pirmasis Molėtų krašto muziejaus padalinys – Etnografinė sodyba Kulionių k. Vėliau pavadinta Etnografine sodyba ir Dangaus šviesulių stebykla.
Vasario 21 d. 1927 m. Vilniuje laidojamas dr. J. Basanavičius. Bazilikoje Vilniaus arkivyskupas Jalbžikovskis aukojo Šv. Mišias, giedojo Kauno solistai: Vl. Grigaitienė ir Ant. Sodeika, Vilniaus lietuvių moksleivių choras. Dalyvavo „Kauno kapitulos narys kun. Kan. J. Tumas, Vilniaus lietuviai kunigai, Kauno delegacija, Vilniaus lietuvių visuomenės atstovai, gudų, žydų ir lenkų (demokratų) atstovai, Vilniaus krašto sodiečių atstovai, Varšuvos, Daugpilio lietuvių atstovai ir kiti. Bazilika pilnutėlė lietuvių. Kun. prof. P. Kraujalis pasakė pamokslą apie velionio nuopelnus lietuviškai ir lenkiškai.“ 12 val. prasidėjo eisena iš bazilikos į Rasų kapines. „Dalyvavo tūkstančiai žmonių, todėl eisena nusitęsė arti kilometro, be to, gatvėse abiem eisenos pusėm stovėjo minių minios vilniečių. Eisena buvo rygiečių nufilmuota.“
Vasario 22 d. 2024 m. Kultūros paveldo departamente surengta diskusija apie galimybes atstatyti Dubingių pilį, kuri turėjo tapti svarbiausia Radvilų giminės rezidencija. „Sambūryje pilies atstatymo iniciatoriai pristatė sumanymo vizualizaciją, su kuria susipažinus, sutarta, kad pilies atstatymas įamžintų Radvilų giminę, o pamatų liekanos patikimai būtų apsaugotos nuo nykimo. Tad idėja bus vystoma, o atstatytoji pilis galėtų įprasminti ir 2034 metais būsimą Dubingių 700 metų jubiliejų.“
Vasario 23 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ pasidalino džiugia žinia, kad Molėtų rajono garbės piliečiui, mokslų daktarui Algirdui Šakaliui šalies prezidentas Gitanas Nausėda valstybės atkūrimo dienos proga įteikė valstybės apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už svarų indėlį kuriant ir plėtojant Lietuvos transporto sektorių bei reikšmingą ilgametę mokslinę veiklą vykdant tarptautinius projektus.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (vasario 10- 16)
Vasario 10 d. 2024 m. Mindūnuose vyko Žiemos ir Užgavėnių šventė su muge, žaidimais, pramogomis, Molėtų kultūros centro muzikantais, tradicine Mindūnų gaspadinių žuviene, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų veiklomis.
Vasario 11 d. 1905 m. Juknėnuose (Daugailių vlsč.) gimė Antanas Miškinis (Mirė 1983 m. gruodžio 16 d. Vilniuje) poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas. Jo ir brolio Mykolo vardu pavadinta Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka.
Vasario 12 d. 1922 m. Vilniuje lenkų dienraštyje „Rzeczpospolita“ generolienė Bondienė, grafienė Plioterienė ir Moračevskienė protestuoja prieš tai, jog lenkų vyriausybė „nenubaudžiusi visu smarkumu (mirties bausme) Biržiškų ir kitų lietuvių, bet iš kalėjimo ištrėmusi į Nepriklausomą Lietuvą.“
Vasario 13 d. 1995 m. įsteigta Prezidentų Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Antano Smetonos vardinės stipendijos. Jos skiriamos talentingiems ir labiausiai pasižymėjusiems studentams.
Vasario 14 d. 1926 m. įvyko jungtuvės. „Bronys Jurevičius iš Kraujeleidžių kaimo ir Stefanija Kanapenytė iš Giedraičių miestelio (abu iš Giedraičių parapijos) priėmė Giedraičių bažnyčioje moterystės sakramentą. Pasirašė Giedraičių klebonas kun. A. Meigis.“
Vasario 15 d. 2024 m. Dubingiuose suplazdėjo Mažosios kultūros sostinės vėliava, atidarymo iškilmės vyko bažnyčioje. „Radvilų draugovės skautams įnešus kultūros sostinės vėliavą, su neeiliniu bendruomenei ir kraštui įvykiu sveikino rajono meras Saulius Jauneika, sakęs, jog Dubingiai yra ta vieta, kurioje daug kultūros, renginių ir gražių, gerų bei ypatingų žmonių, dėkojo renginyje buvusiai ir vėliau visus su iškilme sveikinusiai Aurelijai Rusteikienei už iniciatyvą, sudėtą programą, renginių gausą.“
Vasario 16 d. 1920 m. I-oje Vilniaus vyrų (lietuvių) gimnazijoje, po kun. Petro Kraujalio pamokslo Šv. Mikalojaus bažnyčioje, Vilniaus lietuvių visuomenė šventė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 2 metų sukaktuves. „Gimnazijos vedėjas M. Biržiška prakalbino susirinkusiuosius, nurodydamas sukaktuvių reikšmę, susirinkę vilniečiai karštai sveikino čia pat esančius daktarą Basanavičių ir neseniai iš Nepriklausomos Lietuvos savo reikalais atvykusį gen. A. Žukauską. Po to vaidino S. Čiurlionienės „Kalinį“.“
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (vasario 1- 9)
Vasario 1 d. 1930 m. Juozapavos k.(Molėtų r.) gimė Vytautas Kaušinis, dailininkas.(Mirė 2009 m. kovo 2 d.) Apie kūrybinius pasiekimus liudija 15 diplomų, 2 garbės raštai, medalis, prizas, atminimo ženklas, 10 laimėtų premijų plakatų konkursuose, išleisti personalinių parodų katalogai (1979 m., 1990 m.) bei kūrybos monografija (1981 m.).
Vasario 2 d. 1730 m. Giedraičiuose gimė Steponas Jonas Giedraitis, vyskupas. (Mirė 1802 m. gegužės 13 d. Alsėdžiuose) Studijavo teologiją Vilniaus kunigų seminarijoje ir VU. Nuo 1755 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas. 1763 m. paskirtas Uranapolito tituliniu vyskupu ir Baltarusijos vyskupu sufraganu, 1765 m. – Livonijos, 1778 m. – Žemaičių vyskupu. Daugiausia rezidavo Varšuvoje, nuo 1776 metų ėjo įvairias valstybines pareigas. Parašė proginių pamokslų.
Vasario 3 d. 1927 m. Giedraičiuose (Nepriklausomoje Lietuvoje, Ukmergės aps.) įsteigtas Vilniui Vaduoti sąjungos skyrius (Nr. 32); vyko sąjungos vyriausiojo instruktoriaus V. Uždavinio paskaita: „Vilnius ir Vilniaus krašto moksleiviai“.
Vasario 4 d. 1515 m. Nesvyžiuje gimė Mikalojus Radvila Juodasis. (Mirė 1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse, perlaidotas Dubingiuose) Nuo 1547 m. Šventosios Romos imperijos kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės, Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės sūnus. Olykos-Nesvyžiaus linijos pradininkas. 1544-1565 m. Lietuvos didysis maršalka, 1550-1565 m. Lietuvos didysis kancleris, 1551-1565 m. Vilniaus vaivada. Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės integralumą ir politinį savarankiškumą tiek nuo Maskvos valstybės, valdomos Ivano IV, tiek nuo Lenkijos karalystės. Nuo 1553 m. perėjo į kalvinų tikėjimą, tuo siekdamas Lietuvą atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos. 1553 m. Vilniaus priemiestyje pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią, globojo arijonus. Breste įsteigė protestantų raštų spaustuvę, bet 1563 m. jau organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą.
Vasario 5 d. 1927 m. Vilniuje susirgo Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininkas dr. J. Basanavičius, „nukritęs nuo kėdės ir skaudžiai sudaužęs šoną.“ Mirė vasario 16 d.
Vasario 6 d. 1927 m. buvo „Malėtuose (Nepriklausomoje Lietuvoje, Utenos apskr.) Vilniui Vaduoti Sąjungos vyriausiojo instruktoriaus V. Uždavinio paskaita Vilniaus vadavimo reikalu.“
Vasario 7 d. 1932 m. Molėtų mokykloje įvyko vakaras neturtingiems mokiniams šelpti. Pajamų buvo gauta 175,75 Lt, pelno – 133,35 Lt.
Vasario 8 d. 1420 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas buvojo Dubingiuose ir iš čia parašė laišką Kryžiuočių Ordino didžiajam magistrui, kuriame pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatė pirmąją medinę Šv. Dvasios katalikų bažnyčią.
Vasario 9 d. 1991 m. vyko visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa (plebiscitas), pasisakant už demokratinę nepriklausomą Lietuvą. „Lietuvos konstitucinės teisės ekspertai sutaria, kad visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa (plebiscitas) tarptautinės teisės požiūriu nebuvo būtinas, tačiau buvo pageidautinas politiškai.“ Nutarimą dėl Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos (plebiscito) Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Laisvės gynėjų, žuvusių Sausio 13-ąją, laidotuvių dieną.
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 27- 31)
Sausio 27 d. 2013 m. mirė molėtiškis dailininkas (g. 1930 m. rugpjūčio 4 d.) Vytautas Narušis. Jo darbai anuomet buvo eksponuoti Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Turkijoje.
2008 m. Rajono dailės ir fotografijos premijos parodoje pelnė apdovanojimą už tradicinių technologijų puoselėjimą. Sukūrė ir padovanojo Molėtų krašto muziejui gydytojos Marijos Apeikytės portretą.
Sausio 28 d. 1930 m. gimė Gražina Ručytė-Landsbergienė, pianistė. (Mirė 2020 m. kovo 10 d.)
Sausio 29 d. 1973 m., pasak rajono VAI vyr. inspektoriaus J. Vilio – išaiškinta 2062 eismo įvykių pažeidėjai. Iš jų 172 sulaikyti neblaivūs. Taip pat 1973 m. rajone įvyko „17 avarijų dėl transporto susidūrimo, 9 - užvažiuojant ant pėsčiųjų, 11 - apvirstant, 3 - užvažiuojant ant dviratininkų, 3 - užvažiuojant ant kinkomojo transporto.“
Sausio 30 d. 1919 m. Vilniuje vyko Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės lietuviškų dainų koncertas, pritariant J. Tallat-Kelpšai. „Dainuojant „jau slavai sukilo“, publika sustojo.“
Sausio 31 d. 1928 m. Šaltinių k., Anykščių r. gimė Stanislovas Karanauskas – skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas, literatas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. (Mirė 2024 m. rugsėjo 26 d. Molėtuose.)
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 20- 26)
Sausio 20 d. 1929 m. į Švietimo ministeriją kreipėsi „Lėlių, Sarakiškių, Kijėlių, Pagrabasčių, Kavalniškių, Palukštinės kaimų ir Grabastos malūno asmenys“, prašydami įsteigti mokyklą Lėlių kaime, Prano Žvinio name. Mokyklos neįsteigė, nes trūko mokinių.
Sausio 21 d. 1934 m. Tėvų komitetas nusiuntė nepasitenkinimo raštą Tautininkų sąjungos Molėtų skyriui dėl 1933 m. uždarytos I klasės. „Šis įvykis yra didžiausias smūgis neturtingam Molėtų kraštui. Ir tėvų komitetas, ir susipratusi visuomenė giliai susirūpino dėliai to (...) Molėtai yra prie demarkacinės linijos, ir sulenkėjimo čia tiek daug, jog Unturkės, Dubingių, Joniškio bažnyčiose tebesakomi pamokslai lenkiškai“.
Sausio 22 d. 1922 m. Lenkų vyriausybei suėmus visus lietuvių redaktorius, buvo sustoję visi Vilniaus lietuvių dienraščiai ir savaitraščiai.
Sausio 23 d. 1918 m. senojoje žydų sinagogoje vietinė vokiečių valdžia atidarė kinematografą, pavadinusi „Lietuvos kinematografu“ Buvo rodomi, kaip rašė tuometis „Lietuvos aidas“ – „daugiausia iš Vakarų gyvenimo gyvieji paveikslai ir šiaip prigimties vaizdelių ir paveikslų iš Rusijos ir kitur.“
Sausio 24 d. 1922 m. Vilniaus lietuvių dienraščiai vėl atgijo. „Vilnietis“- pasirašomas Pov. Gaidelionio, o „Glos Litwy“ - Julijos Lastauskaitės.
Sausio 25 d. 1929 m. gimė Mykolas Jonas Henrikas Giedraitis (Mirė 2017 m. gruodžio 29 d.)
„Molėtų garbės piliečio vardas Oksfordo universiteto profesoriui suteiktas 2003 metais
už jo nuolatinį dėmesį Lietuvai, buvusiai kunigaikščių Giedraičių giminės žemei – Videniškiams, Giedraičiams,už paramą atstatant Videniškių vienuolyną, remontuojant bažnyčią, tyrinėjant Baltadvario pilį.“
Sausio 26 d. 1974 m. Kazys Purvys dalinasi mintimis „Pirmyn“ apie vykusias Malkesto ežere SSD „Nemunas“ žiemos spartakiados poledinės žūklės finalines varžybas. „Keturias valandas žvejai sėdėjo prie ekečių, traukė laimikius iš po ledo. Moterų tarpe ypač atkakli kova vyko tarp sostinės atstovės N. Karosienės, tauragiškės M. Gerdvilienės ir mūsų rajono komandos dalyvės Salomėjos Dirmienės. Pirmąją vietą iškovojo M. Gerdvilienė, sugavusi 51 žuvį, kurios svėrė 1080 gramų. Nors vilnietė sugavo 63 žuvis, bet jų bendras svoris buvo 80 gramų mažesnis. Bronzos medaliu buvo apdovanota molėtiškė S. Dirmienė.“
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 13- 19)
Sausio 13 d. 1991 m. Vilniuje, Sovietų sąjungos ginkluotosioms pajėgoms jėga nutraukus Lietuvos televizijos ir radijo darbą, buvo transliuojama tiesioginė televizijos laida, trukusi 18 val. 12 min. Vytauto Navaičio knygoje apie Lietuvos rekordus ji užfiksuota kaip ilgiausia tiesioginė televizijos laida. „Tam, kad visuomenė būtų operatyviai informuojama apie kruvinuosius įvykius, tą pačią naktį, 2 val. 47 min., Lietuvos televizijos Kauno redakcija pradėjo tiesioginę laidą „Sekmadienio rytą“, kuri truko iki 21 val. Ši laida buvo retransliuojama Latvijoje ir Estijoje, o per palydovinę televizijos sistemą buvo matoma ir Vakarų Europoje.“.
Sausio 14 d. 2004 m. Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta dviejų menininkių iš Širvintų - Stasės Rulevičienės ir Aldonos Ragelskienės jubiliejinė kūrybos paroda „Greta tavęs“. Menininkės, kartu ir dailės mokytojos ekspertės, o A. Ragelskienė yra dvejus metus dėsčiusi matematiką Molėtuose.
Sausio 15 d. 1901 m. Švenčionių aps. Linkmenų vlsč. Meironių k. gimė Kazys Kriaučiūnas. 1921-1922 m. buvo III partizanų grupės eiliniu partizanu, nuo 1925 m. tarnavo Utenos baro IV rajono policininku, o 1932 m. rugpjūčio mėn. 9 d. kreipėsi į IV rajono viršininką: „Gyvendamas Lietuvoje 1919 m. įstojau į į III partizanų grupę, kur tarnaudamas pridariau lenkams daug nuostolių. Dabartiniu laiku lenkai sužinoję, kad aš tarnauju Utenos bare pasienio policijoje, nori atkeršyti už visus mano darbus ir turiu žinių, kad rengiasi mane sulaikyti . Norėdamas to išvengti tolimesnei tarnybai prašau perkelti į Trakų apskritį.“ (Iš A. Žilėno knygos „Parubežys ir parubežiniai“, II d.)
Sausio 16 d. 2024 m. Gamtos tyrimų centro, Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos atstovai Julius Taminskas, Jonas Satkūnas, Rita Linkevičienė rajono laikraštyje paskelbė mįslingą žinią apie Baltųjų Lakajų ežero dugne nuskendusį maždaug hektarą miško, augusio XVI-XVII a., o gal ir dar seniau. „Giliausiai medžiai yra daugiau nei 100 m atstumu nuo kranto, pagrindiniai didieji medžiai apie 24 m atstumu, o mažieji medžiai yra palei krantą apie 5 metrų gylyje.“
Sausio 17 d. 2024 m. Videniškių vienuolyno muziejuje atidaryta nauja ekspozicija ir Vido Poškaus paroda, dedikuota Videniškiams – „Videniškių įkvėpimai“.
Sausio 18 d. 2024 m. Molėtų rajono valstybinės reikšmės keliuose jau buvo išbarstyta 650 tonų druskos ir 761 tona smėlio-druskos mišinio. Pernai metais tuo pačiu laikotarpiu tebuvo išbarstyta 313 tonų druskos ir 273 tonos smėlio-druskos mišinio.
Sausio 19 d. 1921 m. Giedraičiuose Malvina Valeikienė rašė Pradžios mokslo departamentui raštą, prašydama skirti kitą mokytoją, nes „Giedraičių pradinės mokyklos mokytoja p. Juzefa Rakauskaitė, manydama, kad bus Giedraičiuose dideli mūšiai, 24 lapkričio 1920 metų, išvažiavo į savo tėviškę.“
„Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 6- 12)
Sausio 6 d. 2024 m. LRT pakvietė prisiminti iškiliausius 2023-iųjų metų įvykius, asmenybes ir iniciatyvas, įkvėpusias bei padėjusias Lietuvai susitelkti, augti ir tobulėti. Buvo padėkota verslininkams ir visuomenės veikėjams, prisidėjusiems prie vykusios akcijos „Radarom“ – pagalbos kovojančiai Ukrainai. Tarp sulaukusiųjų išskirtinės padėkos buvo „Teltonika“, skyrusi didžiausią sumą – 1,45 mln eurų. Padėką „Teltonikos“ steigėjui ir vadovui Arvydui Paukščiui įteikė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Sausio 7 d. 1988 m. „Pirmyn“ pasidalino gera žinia, kad Alina Baranauskienė, tuomet dar buvusi rajono kino direkcijos profsąjungos pirmininkė, sukvietė darbuotojus į pirmąją naujametinę šeimų vakaronę.
Sausio 8 d. 2024 m. Molėtų rajono ūkininkų sąjunga kartu su visos Lietuvos žemdirbiais pradėjo žemdirbių protesto akciją – bendrystės laužų užkūrimą. Bendrystės laužas liepsnojo greta magistralinio kelio Vilnius-Utena, ūkininko Andriaus Arlausko žemėje, o lauke spigino virš 20 laipsnių šaltukas... Protesto laužai liepsnojo Alantos ir Inturkės kraštuose.
Sausio 9 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ pasidalino žinia apie tai, kad 2023-iųjų metų pabaigoje „už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.“
Padėka buvo skirta molėtiškei, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorei dr. Kristinai Burinskaitei - už sovietinių represinių struktūrų veiklos ir jos nusikaltimų po 1953 m. tyrimus ir viešinimą konferencijų, paskaitų metu Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanojimas skirtas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjui Rimantui Zagreckui, kilusiam iš Molėtų krašto. Jis nuo 2021-ųjų ieško ir identifikuoja pokario metais Lietuvoje dingusių žmonių, daugiausia partizanų, palaikus.
Sausio 10 d. 1956 m. Alantoje gimė istorikas, kraštotyrininkas, karininkas Gintautas Šeikis. Baigęs universitetą jis dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje vyr. moksliniu bendradarbiu. Dalyvavo archeologinėse ekspedicijose kasinėjant Norkūnų piliakalnį (Utenos r.), Rudesos (Molėtų r.), Palūšės (Ignalinos r.), Pašaminės (Švenčionių r.) pilkapius, Kryžkalnio (Raseinių r.) ir Jauneikių (Joniškio r.) kapinynus. 2011 m., turėdamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnį, išėjo į atsargą ir iki 2019 m. dirbo valstybės įmonėje. Domisi Alantos krašto istorija, rašo ir publikuoja straipsnius.
Sausio 11 d. 2012 m. Molėtų krašto muziejuje buvo atidaryta fotomenininko-kino operatoriaus Juozo Kazlausko jubiliejinė kūrybos paroda.
Sausio 12 d. 2024 m. rajono laikraštis „Vilnis“ paskelbė apie tai, kad Seimui priėmus Vietos savivaldos pataisas, pagal kurias tarybų nariams turi būti mokamas atlygis, siekiantis penktadalį mero darbo užmokesčio, „per 2023 metų gruodį, kaip skelbiama savivaldybės administracijos pateikiamoje informacijoje, 21 Molėtų rajono tarybos narys rajono biudžetui kainavo 14411, 37 Eur, išmokant juos „į rankas“, iš viso gi buvo priskaičiuota – 22822,76 Eur...Palyginimui – per 2023 m. visą 2 ketvirtį šiam tikslui buvo patirta 6663, 81 išlaidų.“
Molėtų krašto muziejus pristato naują rubriką: „Kas? Kur? Kada?: įvykiai, faktai, žmonės...“ (sausio 1- 5)
Sausio 1 d. 1995 m. rajone gyveno 27292 žmonės, iš jų Molėtų mieste – 7211, kaimo vietovėse – 20081 gyventojas. Rajone buvo 921 gyvenamoji vietovė (kaimai, vienkiemiai), 84 vietovės be gyventojų ir 334 kaimai, kur gyventojų skaičius viename kaime buvo ne daugiau 5 žmonių.
Sausio 2 d. 1905 m. Degučių k., Zarasų r. gimė Mykolas Šeduikis. Nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. jis buvo Alantos pradinės mokyklos mokytoju, vėliau mokyklos vedėju, direktoriumi. Dėstė piešimą, braižybą, muziką ir psichologiją, vadovavo orkestrui, mokinių chorui. Turėjo pasidaręs 8 smuikus, didžiąją laisvalaikio dalį skyrė tapybai. Žymiausi paveikslai: „Lietuvių rašytojo filosofo Vydūno portretas” (1964 m.), „Žalgirio mūšis” (1970 m.), „Valstiečių 1863 m. sukilimas Alantoje” ir kt. Mirė 1971 m. kovo 2 d., palaidotas Alantoje.
Sausio 3 d. 1932 m. Molėtų progimnazijoje vyko skautų vakarėlis. S. Verikas už griežimą tame vakarėlyje, kuris tęsėsi nuo 17 val. iki 23 val., iš mokyklos direktoriaus A. Taškūno gavo penkiolika litų.
Sausio 4 d. 1924 m., perdavus sienos apsaugą iš Krašto apsaugos ministerijos Vidaus reikalų ministerijai, vidaus reikalų ministras sienos su Lenkija apsaugai patvirtino šešis Pasienio policijos barus (Alytaus, Ežerėnų, Trakų, Suvalkų ir Marijampolės, Ukmergės, Utenos) ir paskyrė jų viršininkus. Utenos baro viršininku tapo ats. kapitonas Antanas Juodis. Nuo 1924 m. pradžios Lietuvos Respublikos sieną pradėjo saugoti tie patys Lietuvos kariuomenės kariai, tik nuo sausio 1 d. tapę Pasienio policijos tarnautojais.
Sausio 5 d. 1927 m. „Įvyko mano antros krikštynos. Dabar mane patepė šventais aliejais ir aš jau turėjau krikšto tėvus – tai Bronė Bacevičienė ir Vaclovas Sidzikauskas. Poną Sidzikauską aš pati išsirinkau, kai Mama paklausė, ką norėčiau krikšto tėvu turėti. Man patiko jo šviesūs, beveik balti plaukai – dėl to jį vadinau „baltas dėdė“. Jis juokaudavo su manim, buvo visad gyvas ir linksmas. O ponia Bacevičienė buvo mano draugės Tytės Yčaitės mamos teta. Krikštynos įvyko mūsų erdviam bute, buvo pakviesta daug svečių. Mane krikštijo tas pats kunigas Juozas Kukta, kaip ir pirmą kartą Vilniuj, tik dabar jau jis buvo vyskupas, nešiojo mitrą ir turėjo rankoje Ganytojo lazdą.“ (Iš Ritos A. Vileišytės-Bagdonienės, Signataro Petro Vileišio dukters, atsiminimų).
Parengė Jolanta Matkevičienė
