Kūrybos parodos atidarymas „PaSekmės“
KŪRYBOS PARODA „PaSekmės“ 2024 08 01-09 30
Parodos atidarymas - rugpjūčio 3 d., šeštadienį, 12:00 val., Ežerų žvejybos muziejuje, Muziejaus g. 7., Mindūnai.
Apie autorius:
IEVA DŽEVEČKIENĖ, g.1981, grafikė, floristė - dekoratorė.
Mano, kaip kūrėjos, kelias prasidėjo mokantis M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, į kurią ambicingai įstojau dar penktoje klasėje. Vėliau – 7 metus myniau Vilniaus Dailės akademijos takus, kur 2006 m. apsigyniau grafikos magistro diplomą.
Kūrybos ir studijų kelyje nuolatos paraleliai tęsėsi draugystė su augalais. Tarsi neatsiejama mano dalis, kuri vėliau pastūmėjo mane ir į floristikos pasaulį.
2020 m. baigiau VPVPMC floristikos specialybės mokslus. Įvairiapusė ir plati meninė veikla bei pasaulėžiūra mane lydi iki šių dienų. Jau 17 metų kuriu augalų kompozicijas, instaliacijas, puokštes, integruoju juos interjeruose, konstruoju samanų sienas, augalai ir gamta yra vienas pagrindinių motyvų mano piešiniuose ir didžiausias mano įkvėpimo šaltinis.
Augalai mano kūryboje yra trapūs, romantiški, kartais net fragmentiški. Mėgstu palikti daug baltos erdvės, kad paryškinti augalo struktūrą, linijų grožį. Kaip ir mintyse, taip ir lape, pašalinis triukšmas man kelia disharmoniją. Norisi palikti švarios vietos mintims. Neišbaigtumo momentas – tarsi minčių atspaudas, išnyrantis iš prisiminimų... Tai kas mums įstringa mintyse, prisimename, tačiau pamažu tas vaizdas transformuojasi, o vėliau – pradeda blankti, išlieka tik fragmentai...
Man rūpi, kokį pėdsaką paliekame gamtai po savęs – ar jis globojantis, tvarus, ar griaunantis, keičiantis visą pasaulio kryptį...
SIGITAS ANDRULEVIČIUS, g.1955, interjero dizaineris
Jaunystėje turėjau rinktis tarp muzikos ir dailės. Lankiau vaikų muzikos mokyklą, pučiamųjų klasę, grojau ir mokyklos džiazo ansamblėlyje. Vėliau, mokiausi ir dailės mokykloje, kurią baigiau kartu su vidurine mokykla.
Pirmoji mano personalinė piešinių ir akvarelės paroda buvo eksponuojama dar 1974 m. Vilniuje, pedagoginio instituto patalpose. Tai buvo prieš įstojant į Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabartinę akademiją), dizaino katedrą.1979 m. baigiau VDI ir tapau interjero dizaineriu.
Džiaugsmas gali būti ir ieškojimuose, kai kuri. Kiekvienas iš mūsų esame kuriantys ir kiekvieno iš mūsų veiksmai baigiasi pasekmėmis. Tapyba, kaip grynasis vaizduojamasis menas, man visada buvo šalia. Tik dabar galiu mėgautis kūrimo laisve. Be galo mėgstu plenerus – grupinius, teminius, ar vieno žmogaus. Būna, kad išvykstu į motyvo medžioklę. Klaidžioju, fotografuoju... jei pavyksta – vėl sugrįžtu ten, kur mane sustabdė. Taip, išgyvenu savo ir motyvo santykį. Gamtoje – kaip namuose. Nes čia – pamatiniai kūrybos lobiai, kur gaunu atsakymus savo ieškojimams. Mane visada domina šviesos ir šešėlio darmė, nuolatos kintantis Pasaulis, Būties ir Nebūties pusiausvyra.
Tai – ką nusineša laikas.
SĖKMĖ ir PASEKMĖ yra ir tai, kad mes – dviejų kartų atstovai, tėtis ir dukra, susitikome šioje bendroje parodoje.
