Manto Girsko fotografijos paroda „Nematyta gegužės 17“
2025.02.07 - 2025.03.04
Molėtų krašto muziejus (Inturkės g. 4)
Parodos pristatymas vasario 14 d., 16:00 val.
Esu fotografas Mantas Girskas iš Molėtų. Čia gimiau ir augau. Dar mokykloje, mokydamasis Molėtų pirmosios vidurinės penktoje klasėje, susidomėjau fotografija. 2002–2010 metais dirbau Oskaro Koršunovo teatre. 2009-aisiais, prasidėjus krizei Lietuvoje, kuri pirmiausia palietė kultūros sektorių, teko ieškoti naujų galimybių. Atsirado proga išvykti dirbti į Norvegiją, tad ilgai nedvejojęs ja pasinaudojau, taip 2010-ųjų pradžioje pirmą kartą atsidūriau Norvegijoje, kur gavau darbą pačiame Bergeno centre. Stebėjau, kaip žmonės gyvena ir elgiasi kasdienybėje, ir man tai buvo visiškai kitokia patirtis nei gimtuosiuose Molėtuose. Kadangi fotografija visada buvo mano aistra, po darbo pradėjau fiksuoti Bergeno gatvės gyvenimą, kurdamas reportažus. 2011-aisiais pirmą kartą pamačiau gegužės 17-osios – Norvegijos Nepriklausomybės dienos – šventę. Buvau sužavėtas, kaip vieningai, džiaugsmingai ir iškilmingai miestas švenčia šią dieną. Niekada nebuvau matęs, kad taip būtų švenčiama Vasario 16-toji Lietuvoje, čia šventė atrodo santūri ir rami. Gegužės 17-oji man paliko tokį didelį įspūdį, kad dešimt metų, iki pat 2020-ųjų, kiekvienais metais fotografavau šią šventę.
Gegužės 17-oji, kaip nacionalinė šventė Norvegijoje švenčiama nuo 1814 metų, kai buvo priimta šalies Konstitucija. Tai diena, kai visa šalis pasipuošia vėliavomis, skamba orkestrai, o žmonės išeina į gatves švęsti vienybės ir tautinio identiteto. Bergene ši diena tampa gyvu paveikslu, pripildytu muzikos, spalvų, tradicijų ir bendrystės. Šventė prasideda ankstyvą rytą, kai miesto gatvėse pasigirsta orkestrų melodijos, o žmonės, vilkintys tautinius drabužius – bunadus, skuba ruoštis iškilmingoms eitynėms. Gatvės prisipildo ne tik vėliavų šnaresio, bet ir šypsenų, juoko bei džiaugsmo. Paradai prasideda skirtinguose miesto rajonuose – mokyklos, bendruomenės ir organizacijos formuoja savo grupes ir žygiuoja link miesto centro. Skirtingos žmonių bangos prasilenkia, sveikinasi ir susilieja į vieną didžiulę, gyvą upę. Vaikų paradas – šventės širdis, pilnas energijos ir džiugesio. Jaunuoliai mojuoja vėliavomis, orkestrai groja maršus, o minia gatvių pakraščiuose ploja, sveikina ir džiaugiasi šiuo vienybės momentu. Parado dalyvių keliai galiausiai susikerta Torgallmenningen aikštėje, kur šventės ritmas pasiekia kulminaciją – koncertai, kalbos ir būgnų garsai užlieja miestą.
Tačiau tikroji šventės magija slypi ne tik oficialiuose renginiuose, bet ir užkulisiuose. Tai vaikų pasiruošimas paradui, tėvų žvilgsniai, pilni pasididžiavimo, ir trumpos akimirkos, kai jaunuoliai, apsirengę tradiciniais bunadais, juokiasi ir dalijasi šventine nuotaika. Šventės simboliai – tautiniai drabužiai – tampa ypatinga detale. Moterys vilki kruopščiai siuvinėtas sukneles, kurios paveldėtos iš ankstesnių kartų, o vyrai puošiasi elegantiškais švarkais ir spalvingomis liemenėmis. Kiekvienas bunadas pasakoja istoriją apie JO savininką ir jo ryšį su šalies tradicijomis.
Gegužės 17-oji yra diena, kai Bergenas tampa ne tik norvegų švente – joje dalyvauja ir tarptautinės bendruomenės. Vienas ryškiausių momentų – rus studentų grupės, kurios taip pat žygiuoja eitynėse (rus – abiturientai, švenčiantys paskutinius mokslo metų mėnesius prieš egzaminus). Šie studentai, vilkintys uniformas, simbolizuoja ne tik jaunimo aktyvumą, bet ir draugystės bei įvairovės dvasią, kuri yra neatsiejama nuo šventės. Jų dalyvavimas parade yra priminimas, kad Gegužės 17-oji švenčiama ne tik kaip nacionalinė Nepriklausomybės diena, bet ir kaip diena, kai visi kartu gali prisidėti prie vieningos bendrystės jausmo.
Dešimt metų fiksuodamas šią šventę turėjau galimybę būti jos dalimi – stebėti ne tik paradinę pusę, bet ir gilintis į tai, kas vyksta užkulisiuose. Mačiau, kaip skirtingos žmonių grupės susirenka, kaip prasideda ir baigiasi paradai, kaip šventė įtraukia kiekvieną – nuo vaikų iki senelių. Mano objektyvas gaudė ne tik didingas eitynes, bet ir mažus, jautrius momentus, kurie kartais lieka nepastebėti. Kiekviena šypsena, vėliavos plazdėjimas ar tylus žvilgsnis pasakojo istoriją, kurią dabar su džiaugsmu dalinuosi. Gegužės 17-oji Bergene – tai daugiau nei tiesiog šventė. Tai diena, kai miestas gyvena vienybės ir visiškos laisvės dvasia, kai praeitis ir dabartis susitinka spalvinguose parado raštuose ir muzikos garsuose. Dabar savo fotografijose galiu parodyti šią ypatingą dieną taip, kaip ją mačiau savo akimis – nuo ryškiausių akimirkų iki jautrių detalių, kurios atspindi tikrąją šventės esmę.
