Tarptautinėje galerijų mugėje ArtVilnius Molėtų dailės galerija dalyvauja šeštąjį kartą

2021 metais Molėtų dailės galerija pateko į geriausių galerijų septintuką TOP 7.

Šiemet ArtVilnius švenčia 15 metų jubiliejų. Molėtų dailės galerijos stendas 5.08, spalio 4-6 dienomis.
Molėtų dailės galerija reaguodama į ArtVilnius‘24 pasiūlytą tarptautinės mugės akcentą – Šiaurės Europos temą, pasirinko du menininkus -profesionalius kūrėjus, atskleidžiančius Molėtų krašto šiaurietiškus bruožus, išryškinančius jo charakterį per kūrybos procesą ir rezultatą.

Arvydas Ališanka – skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius, dalyvavo nuo pat pradžių Molėtų miesto skulptūrų parko kūrime. Jo skulptūra „Pintas žmogus“ iš medžio ne vieną dešimtmetį atlaikė rudens liūtis, žiemos šaltį ir pavasario vėjus.

Alvydas Lukys – fotografas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, prieš 15 metų šalia Molėtų įkūrė savo asmeninę kūrybinę laboratoriją, per daug apie tai neskelbdamas, kūrė, stebėdamas augalus, analizuodamas aplink supantį peizažą, ypač pelkes, už jų tolstančius horizonto tolius... ir žmogaus būvį, kurio – autoriaus dėka, beveik nejaučiame tame peizaže. Galime tik įsivaizduoti pelkėse, kažkur su foto aparatūra esantį-budintį menininką.

Skulptūrinės vizijos paradoksas – paukščių „statybinė“ medžiaga (šakos) virsta skulptoriaus medžiaga. Skulptoriaus rankomis ir mintimis konstruojami tvariniai iš medžio šakų, vėliau atsidūrę viešojoje erdvėje kontaktuoja su žiūrovais. Kiekviena skulptūra, kaip ir žmogus, reikalauja savo erdvės…
Arvydas Ališanka

Kaip pažinti gamtą?

Išlipti iš automobilio, eiti link vandens telkinio, kol sušlaps kojos. Arba pavirsti varnalėša, išleisti šaknis ir pajusti, kaip visokie vabalėliai slankioja kūnu, ieškodami tinkamos vietos juo pasimaitinti. Gamtoje visi maitinasi visais. Patyriau tą eidamas aukštapelke. Netrukus pasirodė gulbės. Šmėstelėjo mintis apie gulbių ežerą – gulbės giesmę ir priemonę skalauti pasaulio protams. Ežerėliai turi savyje kažką fatališko. Vieni randasi lyg nukritę debesys ištarus jų vardą, o kitų vardai užmirštami, ir jie tampa dangaus akimis, gailiai besiilginčiomis aukštybės.
Alvydas Lukys