Velykų rytą...

Šįmet Velykos balandžio 20-ąją, o kitąmet – balandžio 5-ąją. Bet, kaip pasakytų senoliai, iki kitų metų dar reikia išgyventi... Kol žmogus gyvas, tol visko norisi ir reikia. Todėl vieni  prašo  dangiškosios pagalbos, kiti mėgina patys prisišaukti sėkmę.
Kaip rašė „Liaudies kultūros“ priedas „Atspindžiai“ 1990 m. -  ir didžiųjų švenčių metu žemdirbio neapleido mintis, kaip bus su ateinančiu derliumi, ar gerai eisis gyvuliai, kas laukia jo šeimos. „Priklausymas nuo gamtos kaprizų vertė kiekvieną laisvą valandėlę, pasitelkus savo karčią patirtį, prognozuoti orus, bandyti nuspėti savo ir artimųjų ateitį. Kad būtų ramiau, imdavosi ir tam tikrų veiksmų, kurie, kaip manyta, galėjo priversti antgamtines jėgas paklusti žmogaus  valiai ar nors jas pristabdyti.“ Kai kurie pastebėjimai  galbūt gali būti naudingi ir mūsų dienomis, o kai kurie daugiau panašūs į „ raganavimą“ .  Pavyzdžiui,  Velykų rytą reikia vidurnaktį iš upės, geriausia iš tekančio šaltinio, vandens pasisemti ir tyliai, nė vieno žodžio nekalbant, namo parsinešti ir paslėpti, tas vanduo nuo visų ligų gelbės, gali net rauplėtą veidą puikiu padaryti... Senovinis būdas, kaip atsikratyti pelėmis, šiandien kelia daugiau juoko, nei patikimumo. „Kad namuose išnyktų pelės, anksti Velykų rytą, bažnyčion vykstant Prisikėlimo apeigoms, iš visų keturių gryčios kerčių papešama iš sienos po truputį samanų, ir jos, sudėtos ant gryčios slenksčio, sudeginamos. Paskui pelenai gražiai sušluojami, supilami į jaučio ragą ir, išnešus laukan, pučiant Šiaurės vėjui, beriant prieš vėją, kalbami žodžiai: „Žiemy, žiemeli, išpūsk peles“. Pelenai beriami prieš vėją 3 kartus ir žodžiai kartojami tris kartus. Taip padarius, po trumpo laiko gryčioje nelieka nė vienos pelės.“
Kitus senolių pastebėjimus galbūt galėsite išmėginti ir jūs, arba bent su šypsena paskaityti.

Jei Velykų rytą einant aplink bažnyčią teka raudona saulė, tai vasara bus griausminga.

Jei Velykų rytas saulėtas ir gražus, tai metai bus gražūs, saulėti ir derlingi. Lietus reiškė blogus, šlapius metus.

Jei per Velykas šąla, šals ir gegužy.
Jei Velykos žalios, tai Kalėdos riebios (bus geri metai).

Jei Velykų kurią dieną čiulba parlėkęs vieversys, ruduo bus labai geras. Šuns staugimas, atsikreipus į pietų pusę, pirmosios Velykų dienos rytą pranašauja besiartinantį blogmetį.

Jeigu Velykų rytą kniaukia katė, bus blogi metai.

Velykų pirmą dieną pirkios šluoti negalima, nes visų metų laimę iššluosi.

Velykose, kai dar tamsu, reikia sukišti maišan vištas ir išnešus į lauką iškratyti, tada jos daržų nekapstys.
Velykų rytą nešama bažnyčion šventinti valgius: margintus kiaušinius, pyragus, mėsą. Kad šeimos nariai, paragavę šventintų velykinių patiekalų, būtų dori, geri žmonės, tarpusavyje nesipyktų, kad namuose nuolat būtų ramybė ir broliška santaika.
Telydi Velykų ryto šviesa! Tebūna stiprūs ir gražūs margučiai!

Jolanta Matkevičienė
Molėtų krašto muziejaus etnografė